Vasario 5, 2018
Veganė Ventė Viteikaitė: „ateityje taip gyvens didžioji dalis žmonijos”
Eva Urbanavičiūtė
Veganų renginius Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje organizuojanti Ventė Viteikaitė jau daugiau nei penkerius metus nevartoja jokio gyvūninės kilmės maisto – mėsos, žuvies, jūros gėrybių, pieno produktų, kiaušinių bei medaus. © 4Fo Studio nuotrauka.

Jungtinėje Karalystėje gimęs veganizmo judėjimas sparčiai populiarėja visame pasaulyje ir pasiekia vis atokesnes šalis. Viena šio judėjimo pradininkių Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune organizuojamo festivalio „Vegfest LT“ sumanytoja, Lutone gyvenanti Ventė Viteikaitė. 

Jungtinėje Karalystėje veganizmas turi jau gilias šaknis, o Lietuvoje apie šį judėjimą žinoma dar palyginus nedaug. Ar galite trumpai papasakoti kokiomis nuostatomis jis remiasi?

Veganai mano, jog nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių, todėl nevartoja mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir netgi medaus, nevartoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, vengia kailio ir odos dirbinių, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. Veganizmo pradžia laikomi 1944-ieji, kuomet Birmingeme buvo įkurta Veganų draugija. Nuo jos įkūrimo šio judėjimo populiarumas nuolat augo, tačiau piką pasiekė pastaraisiais metais. Jungtinėje Karalystėje skaičiuojama daugiau kaip pusė milijono veganų, panašus skaičius ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o Izraelyje, kur veganų procentas gyventojų skaičiui – didžiausias pasaulyje, jau siekia milijoną. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia daugiau nei 23.000 narių. Veganizmas laikomas sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu, spėjama, kad ateityje taip gyvens didžioji dalis žmonijos. 

Kaip tapote vegane? Kiek laiko ja esate?

Vegane esu jau daugiau nei penkerius metus. Į veganizmą atvedė domėjimasis sveika gyvensena – visi patikimi šaltiniai nurodė tą patį – pati sveikiausia mityba žmogui yra augalinė, be to – kuo mažiau termiškai apdorota. Tuo metu gyvenau Turkijoje, tad keisti mitybos įpročius buvo labai patogu – ten ištisus metus gausu šviežių vaisių bei daržovių, ir viskas labai pigu. Tačiau ir grįžus į Lietuvą, o vėliau persikėlus į Jungtinę Karalystę, nebuvo sudėtinga – veganiško maisto pasirinkimas didelis, pojūčio, kad save riboju, niekuomet neturėjau. 

Kaip atsidūrėte Jungtinėje Karalystėje? Kuo ši šalis sužavėjo?

Po studijų Turkijoje, kur studijavau komunikacijos mokslus, grįžau į Lietuvą, tačiau netrukus supratau, kad ten pasilikti nenoriu. Į Jungtinę Karalystę pakvietė tuo metu Londone gyvenęs pusbrolis. Prieš tai Londone buvau lankiusis kone dešimtį kartų, tad jokio kultūrinio šoko nebuvo. Tiesa, Londone nepasilikau – netrukus gavau darbo pasiūlymą Northamptone, o šiemet persikėliau į Lutoną. Mane patraukė geros sąlygos verslui, sąžininga mokesčių sistema, multikultūrinė aplinka, žmonių mandagumas, pozityvumas. Gyvenau jau keturiose užsienio šalyse, keliaudama esu aplankiusi daugiau nei 70, tačiau dar niekur nesu sutikusi žmonių, kurie taip skausmingai reaguotų į kito sėkmę ir taip džiugiai sutiktų nesėkmę, kaip lietuviai.

Merginos aistra – kelionės. Ji yra aplankiusi daugiau nei 70 pasaulio šalių. Merginos aistra – kelionės. Ji yra aplankiusi daugiau nei 70 pasaulio šalių.

O anglai ar neturi jokių blogų savybių?

Anglus matau kaip geraširdžius žmones, tačiau gana pasyvius. Šioje šalyje, kaip ir Lietuvoje, suvartojami itin dideli kiekiai alkoholio, daug nutukusių žmonių. 

Ar dažnai grįžtate į Lietuvą?

Anksčiau grįždavau vos kartą per metus, tačiau pradėjus organizuoti „Vegfest LT“ atsiranda vis daugiau reikalų, tad į Vilnių skrendu bent kartą į du mėnesius – būtent dėl dažnėjančių kelionių persikėliau gyventi į Lutoną. 

Kas įkvėpė pradėti rengti šiuos renginius? Kada vyks artimiausias „Vegfest LT“ ir kuo jis bus ypatingas?

Įkvėpimas kilo apsilankius garsiąjame „Vegfest UK“ festivalyje Londone – tai didžiausias veganų renginys pasaulyje. Jis mane labai sužavėjo, tad netrukus apsisprendžiau panašų organizuoti ir Lietuvoje. Veganų bendruomenė Lietuvoje – itin didelė, tad tokio renginio itin trūko. Į pirmąjį, surengtą dar 2016-ųjų rudenį, suplūdo tiek daug lankytojų, kad prekės baigėsi vos per keletą valandų, o žurnalistai renginį lygino su „Lidl“ atidarymu. 

Artimiausias renginys – „Vegfest LT“ vasaros festivalis bus jau šeštasis ir vyks birželio 9 d. prekybos centre VCUP. Vyks veganiškų produktų mugė, paskaitos, maisto gaminimo pamokos, filmų peržiūros, koncertinė programa. Mugėje dalyvaus beveik šimtas dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Lankytojai galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, paragauti įvairių mėsos ir pieno produktų pakaitalų, įsigyti ekologiškų gaminių, receptų knygų, kosmetikos, drabužių, papuošalų ir aksesuarų, veganų atributikos, prekių vaikams. Itin įdomi šių metų paskaitų programa – į ją atvyksta net keletas pasaulyje garsių lektorių, skaitysiančių pranešimus sveikatos, aplinkosaugos ir gyvūnų teisų temomis. 

Koks šio renginio tikslas?

„Vegfest LT“ tikslas – populiarinti augalinę mitybą bei veganizmą, parodyti visuomenei koks skanus ir įvairus yra augalinis maistas, taip pat – padrąsinti veganiškus bei veganams draugiškus verslus, padėti jiems pasiekti pirkėją. 

Įdomu koks jūsų racionas – ką valgote pusryčiams, pietums, vakarienei, kokių mitybos taisyklių laikotės?

Valgau triskart per dieną ir neužkandžiauju. Rytą pradedu stikline vandens, o po neilgos pertraukėlės išgeriu kokteilį – į jį dažniausiai dedu daigintų grikių, bananų, kokių nors žalumynų – špinatų, burokėlių, dilgėlių lapų, įpilu vandens. Pietums valgau kokių nors vaisių (dievinu granatus – dabar kaip tik jų sezonas), pasigaminu troškinio, košės ar kokį nors orkaitėje gaminamą patiekalą. Vakarienei taip pat valgau šviežių vaisių ar daržovių, pasigaminu kokį nors nedidelį užkandį. Laikausi vadinamojo nuosekliojo valgymo principų – iš pradžių atsigeriu, tuomet valgau vaisių, daržovių, ir tik po to – termiškai apdoroto maisto. Nevalgau nieko su cheminiais priedais, riboju glitimo ir cukraus turinčių gaminių vartojimą, nevartoju alkoholio.

Kaip pakeitus mitybos įpročius, pasikeitė savijauta?

Atsirado daugiau energijos, miegas tapo gilesnis, sumažėjo peršalimo ligų. Augalinė mityba taip pat yra geriausia profilaktinė priemonė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto, alergijų, skrandžio, kepenų ir inkstų sutrikimų. Netgi itin konservatyvia laikoma Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta ją kaip sveikesnę nei mėsišką bei tinkamą įvairiausio amžiaus žmonėms – kūdikiams, vaikams, paaugliams, suaugusiesiems, nėščiosioms ir maitinančioms moterims, pagyvenusio amžiaus žmonėms, atletams. 

Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie norėtų išbandyti augalinę mitybą, tačiau dėl kokių nors priežasčių nesiryžta?

Tiesiog imti ir pabandyti. Jeigu baisu įsipareigoti ilgesniam laikui, tuomet užsibrėžti tikslą taip maitintis savaitę ar mėnesį, o kad būtų lengviau – prisijungti prie veganų bendruomenės, domėtis, nebijoti eksperimentuoti. 

Kokie jūsų artimiausi planai?

Šiuo metu – pats darbymetis organizuojant „Vegfest LT“ vasaros festivalį. Be renginių Lietuvoje šiemet ketinu organizuoti ir nedidelę veganų mugę Lutone. Taip pat įkūriau įmonę, kuri užsiima rinkodara bei viešaisiais ryšiais – noriu skirti kuo daugiau dėmesio jos vystymui.

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai