Kai Arvydas (34) prieš šešerius metus atvyko į Angliją, jo pagrindinis tikslas buvo užsidirbti kuo daugiau pinigų ir keliauti atgal, į Lietuvą. “Dirbdavau po 12 valandų, visai savęs nesaugojau ir netausojau, mažai ilsėdavausi. O dar eidavau sportuoti”, - prisimena jis. Arvydas netrukus pastebėjo, kad jam dažniau nei visuomet pradėjo skaudėti širdį, galvą, vyrą kamuodavo nerimas.  Gydytojai Arvydui pripažino nervų išsekimą. 
 
“Kas ketvirtą, intensyviai dirbantį asmenį – vargina tokie išgyvenimai, - Arvydo atvejį komentuoja Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorė Sigita Gedminienė. - Daugelis specialistų, tokius nusiskundimus bando gydyti raminančiais vaistais, tačiau pats geriausias ir ilgalaikis efektas būna gydant psichoterapijos būdu”.
S. Gedminienės teigimu, pastaraisiais metais į centrą pagalbos kreipiasi vis daugiau užsienyje gyvenančių ir dirbančių lietuvių. Konsultuotis su specialistais jie gali ne tik atvykdami į centrą, bet ir naudodamiesi Skype programa. 
 
“Džiugina tai, kad daugelis rūpinasi ne tik savo psichine sveikata, bet nepamiršta savo artimųjų, vaikų, likusių Lietuvoje ir atveda į Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrą, pasirūpindami jų geresne savijauta. Ypatingai tai aktualu tėveliams, kuriems Lietuvoje tenka palikti savo mažamečius vaikus ar paauglius. Vaikams tai didelis išbandymas ir todėl galimi rimti sveikatos sutrikimai”, - įsitikinusi Sigita. 

  Foto: Flickr/Thomas Myhre

Centre dirbantys specialistai pastebi, kad dažniausiai lietuvius, gyvenančius užsienyje, kamuoja prisitaikymo problemos, ilgalaikis liūdesys, nerimas, depresija. Šias problemas gana dažnai bandoma gydyti alkoholiu ar netgi narkotikais, nuo kurių palaipsniui išsivysto priklausomybė. Taip pat kreipiamasi ir dėl asmeninių santykių, šeimoje atsirandančių problemų, dėl tėvų santykių su vaikais. Pasikeitusi aplinka kiekvienam sukelia stresą, žmogus jaučiasi nesaugiai, dėl menkiausių nesusipratimų pradeda kaltinti kitus, kyla konfliktai šeimoje, nuo kurių labai kenčia vaikai. Dažnam paaugliui tokia situacija gali tapti narkotikų vartojimo pradžia bei įtakoti agresyvų, nusikalstamą elgesį. 

Kad išvengti sveikatos sutrikimų S. Gedminienė pirmiausiai pataria labai gerai subalansuoti darbo ir poilsio režimą. “Visų antra, į dienotvarkę taip pat turi būti įtraukti ir mėgiami užsiėmimai, kuriems būtų skiriama pakankamai laiko, kitaip tariant – skirti laiko sau pačiam. Be to, labai gerą poveikį turi saikingas sportas, ar mėgiamos, raminančios muzikos klausymas bei kiti užsiėmimai, kurie padeda atsipalaiduoti”, - pataria specialistė. 
 
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras siūlo ir psichoterapiją šeimoms. Sigitos teigimu, didžiausia problema, su kuria šiais laikais susiduria šeimos – laiko stoka artimiesiems ir sau pačiam.  
 
“Žmonės jaučiasi pamiršti, išgyvena nerimą dėl ateities, bijo būti palikti, tampa įtarūs, pikti, o dėmesio siekia keldami buitines scenas. Centre dirbantiems specialistams dažnai tenka padėti atkurti tarpusavio bendravimą, suvokti konfliktų priežastis bei ką norima jais pasiekti”. 
 
Į užsienį tėvai išsiveža savo vaikus, kuriems čia tenka palikti draugus, mokyklas? Ar kada nors į jūsų centrą kreipėsi šeima, kurios atžaloms sunku adaptuotis svetimoje šalyje? 
Taip, pastaruoju metu pasitaiko tokių atvejų. Žinoma, yra gerai, kada visa šeima būna kartu, tačiau tai turi ir kitą medalio pusę - visų pirma, vaikas susiduria su tuo, kad jo nuomonės niekas neklausia. Tėvai net nesupranta vaiko interesų ir ką vaikui reiškia jo palikti draugai, su kuriais jis praleisdavo daug laiko. Be to, vaikas, išvežtas į užsienį, dažnai paliekamas vienas, nes tėvai visą laiką skiria darbui, namie kalbama, apie suaugusių problemas, o vaikai jaučiasi nereikalingi. Dėl kalbos barjero jiems sunku įgyti naujų draugų, o tai gali nulemti vaiko užsisklendimą. Iš pirmo žvilgsnio, tėvams tai būna patogu, tačiau dažnas užsisklendimas savyje veda link priklausomybės – geriausiu atveju, priklausomybės nuo kompiuterio, o neretai ir priklausomybės nuo sunkių narkotikų.  
 
Manau sutiksite, kad kiekvienas vaikas individuali asmenybė ir jo charakteris yra ypatingas ir unikalus. Todėl kartais pastebimi tokie atvejai, kada esamos problemos (vaiko bendravime, prisitaikyme, žaidimo būduose ir kt.) išvykus į užsienį paaštrėja ir vaikui yra būtina profesionali pagalba.  

Foto: Flickr/Burning Image

Kai kurie žmonės nenori kreiptis pas psichologus, galvoja, kad su problemomis susidoros patys. Kokia jūsų nuomonė, galbūt yra nutikę atveju, kada pagalbos kreiptis jau buvo per vėlu?    
Manyčiau, kad dažniau žmonės bijo kreiptis pagalbos. Kai kada yra bijoma ir nesikreipiama į specialistus, galvojant, kad atsiradusios dvasinės ir psichinės problemos yra natūralios, esant tam tikrom aplinkybėm ( šiuo atveju, išvykus ilgam laikui į kitą šalį) ir žmogus pats privalo jas įveikti. Tačiau toks požiūris labai klaidingas. Žmogus negali susidoroti su visais sunkumais pats, todėl laiku suteikta profesionali pagalba yra svarbi. Be to, žmogus jausdamas, jog su profesionalia pagalba gali pats išmokti kontroliuoti jį užgriuvusias bėdas, pradeda labiau pasitikėti savimi ir vėliau daug lengviau kreipiasi pagalbos į specialistus. 
 
Esame įpratę rūpintis savo artimaisiais, draugais, tačiau reikėtų nepamiršti ir savęs bei pasirūpinti savo psichine sveikata.  
 
Papasakokite apie savo centro veiklą ir kas galėtų būti aktualiausia svetur gyvenantiems lietuviams?  
Esame dvasinės ir psichinės sveikatos sutrikimų gydymo paslaugas teikiantis centras. Šiuo metu centre dirba apie tris dešimtis aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau jų būrys, plečiantis centro veiklai, vis didėja. Labai atsakingai ir individualiai žiūrime į savo klientus, suteikiame greitą, konfidencialią, profesionalią pagalbą pacientui tinkamu laiku. Mūsų centre nereikia stovėti eilėje, yra sudaryta galimybė konsultuotis individualiai ar dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, šeimoms padedame atstatyti santarvę, atsakome į klausimus dėl vaikų auklėjimo.  Manau užsienio lietuviams aktualu tai, kad jie laukiami mūsų centre jiems patogiu metu, susitikimus galima suderinti iš anksto. Taip pat, užsienyje gyvenantys gali būti ramūs, kad mūsų centre dirbantys profesionalai pasirūpins jų artimųjų sveikata ir palaikys su jais kontaktą. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras veikia nuo 2002 metų ir turi ilgalaikę praktiką dirbo su emigrantais ir jų šeimomis.  

Sigita Gedminienė pataria subalansuoti darbo ir poilsio režimą. 

Be to, mūsų specialistai dirba nepriklausomai ar tai yra atostogų metas, ar ne. Gyvenantiems svetur tai ypatingai aktualu, nes dažniausiai namo grįžtama suplanuotu laiku, tiek vasarą, tiek per kitas šventes. Todėl apsilankę mūsų centre ant durų niekada nerasite pakabinto lapelio, kad specialistas atostogauja.  
 
Ar jus turite artimųjų ar giminaičių gyvenančių svetur?  
Taip, turiu ir artimųjų, ir draugų, kurie gyvena ne Lietuvoje. Kai kurie užsienyje gyvena jau pakankamai ilgą laiką, todėl puikiai žinau, ką tai reiškia išvažiuoti į svetimą šalį, pradėti darbus ir gyvenimą svetur. Su artimais draugais tai pergyvenau drauge ir puikiai suprantu tiek džiaugsmus, tiek vargus, su kuriais susiduriama.  
 
Kuriais metų laikais centre apsilanko daugiausiai žmonių?  
Manau, kad mūsų centre, žmonių apsilankymams metų laikai įtakos neturi. Todėl išskirti konkrečiai vieno sezono negalėčiau, nuolat sulaukiame besikreipiančių į specialistus ir vasarą, ir žiemą. Žinoma, asmenys, kurie gyvena svetur turi savo grafikus, kada jie gali pas mus apsilankyti, tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, centre nuolat dirba specialistai, todėl yra puikios sąlygos kreiptis norimu laiku.  
 
Artėja ruduo. Ar tikrai tuomet padaugės į depresiją linkusių žmonių?  
Pirmiausia, labai daug įtakos turi žmonių įsitikinimas ir pasidavimas egzistuojantiems stereotipams, kaip kad ruduo – depresijų metas. Gyvename tokioje šalyje, kurioje negalime džiaugtis nuolatine saule, puikiu oru, o priešingai - mūsų ruduo pakankamai lietingas, tamsus. Todėl žmonės tampa liūdnesni, juos kamuoja prislėgta nuotaika ar kitokie nusiskundimai. Manyčiau, jog sulauksime žmonių, kuriems bus reikalinga pagalba, tačiau nedrįsčiau teigti, jog tai vien metų laiko įtakota problema.  
 
Ko palinkėtumėte užsienyje gyvenantiems lietuviams?  
Pirmiausia linkiu, kad Jūsų finansiniai lūkesčiai išsipildytų ir įgyvendinę savo planus, vėl grįžtumėte į Lietuvą. Taip pat nepamirškite, kad pats didžiausias turtas yra sveikata, kurios nenupirksi už jokius pinigus. Kada yra sveikatos, tada yra jėgų, nuotaikos ir tikėjimo, siekiant užsibrėžtų tikslų, drąsiai žengti pirmyn ir džiaugtis pasiekimais. Linkiu skirti laiko sau ir kasdien atrasti naujų dalykų, kurie jus džiugintų. Norėčiau priminti, jog dvasinis komfortas – tai investicija į Jūsų ateitį!