Rašytoja Mari Poisson (Marija Jurgelevičienė) prieš ketverius metus palikusi namus Šiauliuose atvyko gyventi į Londoną. 

Londone gyvenate jau ketveri metai. Kaip ir kodėl čia atvykote?   
Atskridau lėktuvu iš Kauno aerouosto. Kodėl? Mane įkvėpė kažkur perskaitytas sakinukas, kad jei viską darai taip, kaip visada, tai ir išeina taip, kaip visada. O tuomet man labai nepatiko tai, kas man išeidavo. Mirtinai reikėjo daryti kažką kitką.  

Kur ir kokie yra Jūsų namai? 
Namai yra Hammersmith rajone, šalia Revenscourt parko. Didžiuliame name nuomoju mažytę studiją. Apie savo namus galvoju taip: jie man beveik visiškai tip-top. Tas nežymus 'beveik' yra skalbimo mašina, kurios nėra. Jos nebuvimas gerokai kenkia mano laimingų namų įvaizdžiui.   

Papasakokite apie savo mėgstamas vietas Londone? 
Jei tik turiu laiko ar noro, važiuoju pasėdėti Londono bibliotekoje, kurios narė esu. Biblioteka uždara, labai sena, labai didelė, visas senovines knygas galima čiupinėti, o daugelį ir parsinešti. Ji man kainuoja 30 svarų per mėnesį, bet tikrai visais atžvilgiais yra šito verta. 

Kur nueiti ir ką pamatyti Londone patartumėte visiems?
Britų muziejų. Ten tikrai yra ką pasižiūrėti. Be to, veltui. 

Ar lankėtės kokiame teatre, koks vaidinimas labiausiai patiko? 
Esu daugybę kartų buvusi English National Opera, kuri yra Londono Koliziejuje. Paskutinį kartą ten lankiausi praėjusį ketvirtadienį ir žiūrėjau baletą 'Miegančioji gražuolė'. Dar kartais nueinu į Peacock Theatre arba Sadler’s Wells teatrą. Nė karto nepasitaikė, kad grįžčiau nusivylusi.  

Romantiškiausia Londono vieta? 
Parkas-kapinės prie pat Barons Court metro stoties. 

Jūsų mėgstamas restoranas? 
Gėda pasakyti – nesu dar buvusi jokiame restorane. Viskas dar ateity. Dar bus. Dar manęs laukia daugybė nuotykių;) 

Gal turite naudingų patarimų užrašų knygutėje, kuriais galite pasidalinti su kitai lietuviais?
Tiems, kas norėtų save patobulinti, siūlau užsirašyti į CityLit, kur yra tiesiog visokie visokiausi kursai suaugusiems. Absoliučiai visokie ir visais įmanomais lygiais: www.citylit.ac.uk. 

Kokią knygą patartumėte paskaityti visiems ir ką skaitote šiuo metu? 
Kas dar nėra skaitę, primygtinai siūlau perskaityti Clarissa Pinkola Estes 'Women Who Run Witch the Wolves' ir Frank McCourt 'Angela’s Ashes'. Man sakė, kad šios knygos yra ir lietuviškai. Pati aš šiuo metu skaitau Anthony Robbins and Joseph McClendon knygą 'Ultimated Power. A Black Choice'. Stengiuosi perskaityti visas man žinomas knygas apie juodaodžių reabilitacines strategijas. Man rodos, verta dėmesio būtų dar viena šio pobūdžio knyga: Toby Thompkins 'The Real Lives of Strong Black Women'. 

Apie muziką, kurią mėgstate, klausote, pagal kurią šokate. 
Mėgstu chorinę muziką. Ypač bažnytinę. Jei tik galiu, pati giedu bažnyčios chore. Tačiau prieš porą dienų pirmą kartą gyvenime nusipirkau CD - Susan Boyle albumą 'I Dreamed a Dream'. Aišku, nusipirkau jį dėl tekstų. Esu žodžių moteris. Man žodžiai svarbiau už visas muzikas… Be to, mane labai įkvepia Susan Boyle pavyzdys. Šioje vietoje nė iš šio, nė iš to noriu sušukti: 'Tegyvuoja Amerika!' 

Jūsų kino filmas. 
Kol kas dar niekas man nebuvo puikiau už 'Skrydį virš gegutės lizdo'. 

Jūsų gyvenimo filosofija. 
Dirbk kaip vyras, gyvenk kaip moteris. Ir dar vienas: 'Ne tai, ką aš turiu, bet tai, ką aš darau yra mano Karalystė'. 

Kuo save lepinate? 
Kūną uogomis. Braškėmis, mėlynėmis, avietėmis, vyšniomis, vynuogėmis. Sielą – Facebook’u.  

Papasakokite kokį linksmą nutikimą Londone?   
Kartą, kai čia nebuvau išgyvenusi net mėnesio, iš Rytų Londono krausčiausi į Vakarų. Į savo naująjį butą nuvažiavau dieną, metro stotyje mane pasitiko šeimininkė ir paslaugiai parsivedė. Kelias ėjo  per kapines, dabar jau paverstas nedideliu parku. Namas stovėjo labai netoli nuo stoties, kitoje parko pusėje. Parkas buvo labai gražus, pilnas žydinčių medžių.    
Kai antrą kartą grįžau su kitu lagaminu, parkas-kapinės jau buvo užrakintos nakčiai. Pabandžiau eiti aplinkui. Pusiaukelėje visiškai pasiklydau. Atsistojau ir ėmiau laukti pagalbos iš dangaus. Taip – iš dangaus, nes aplink nesimatė nė gyvos dvasios.  Laukiau neilgai. Pagalba atėjo gal po penkių minučių. Kitoje gatvės pusėje staiga pasirodė vaikinas. Nieko nesakiau. Stovėjau su lagaminu ir tiek. Vaikinas perėjo gatvę ir pasidomėjo ar kartais nereikia pagalbos. Atsakiau, kad pasiklydau. Žinau tik, kad mano namas stovi kitoje kapinių pusėje. Vaikinas ėmėsi man padėti. Jis tepasakė 'einam' ir gana greitai žingsniavo pirmas. Aš su savo lagaminu vos ne bėgte bėgau jam iš paskos. Pamiršau net, kad esu labai pavargusi. Kadangi atsiminiau adresą, vaikinas netgi sugebėjo keleto vyrų garažų tarpduriuose pasiklausti kelio. Bet jie nieko nežinojo. Taigi ėjome tol, kol galiausiai, o stebukle, priėjome mūsų namą.  
Daugiau niekada to vaikino nebesutikau. Tikiu, kad jis tikrai man buvo siųstas dangaus. Prisimenu, jo vardas buvo Andrew… Su šiuo vardu susijusi kita labai keista istorija, kurią gal kada vėliau papasakosiu… 
Laiminga pribėgau prie namo ir pasikėliau liftu į viršų. Tačiau… naujuose namuose nemokėjau įjungti dušo… Nuėjau miegoti nesipraususi. Mirsiu – neužmiršiu;)

Ar dažnai grįžtate į Lietuvą? Ką būtinai ten aplankote, kur nuvažiuojate, nueinate? 
Buvau Lietuvoje tik vieną kartą. 2008 metų rugsėjo gale. Klaipėdoje ir Šiauliuose turėjau susitikimus su skaitytojais. Žmoniu atėjo labai nedaug – nesu aš kokia nors garsenybė. Bet tie, kas atėjo, matyt, šiokiu ar tokiu būdu išties mane žino... Tai man teikia daug laimės. Na, žinoma, susitikau su vaikais ir visi nuvažiavome pas mano mamą.    

Jūsų palinkėjimas lietuvaičiams.
Linkiu visiems būti mylimiems. Meilė svarbiau už viską. Jei esi mylima ir didelės bėdos nesunkiai pakeliamos.