Ko tik nėra matęs ir girdėjęs garsusis Londono Savoy viešbutis. Viename iš viešbučio apartamentų iki šiol visuomet pamerkiama dvylika rožių – visai taip, kaip reikalaudavo aktorė Marlene Dietrich. Čia lankydavosi Marilyn Monroe, o Čarlis Čaplinas šventė įšventinimą į riterius. Savoy ir šiandien didžiuojasi prabangiais vakarais ir ypatingais svečiais, kurių sėkmę saugo juodo katino Kasparo statula. Šiame istoriniame viešbutyje nuskambėjo ir Lietuvos operos solistės vardas: Asmik Grigorian gegužės mėnesį vykusios Tarptautinių operos apdovanojimų 2016 (International Opera Awards) ceremonijos metu paskelbta geriausia jaunąja operos soliste.

Savoy teatre Londone vykusioje tarptautinėje operos apdovanojimų ceremonijoje laimėjote geriausios jaunos solistės titulą. Nuoširdžiai sveikinu! Kokie jausmai užplūdo tą akimirką, kai sužinojote tapusi pirmosios vietos laureate?

Tiesa pasakius, niekada gyvenime nesureikšminau jokių apdovanojimų ir nedirbau vardan jų, todėl ir šįsyk apie tai, kad esu nominuota, sužinojau visiškai atsitiktinai, tad neskyriau tam jokios reikšmės.

Mane labiausiai sujaudino gauta žinutė, kurioje buvo parašyta, kad buvau išrinkta iš kitų pretendentų. Tai buvo žinutė nuo mano tėčio, kuris iškeliavo prieš porą mėnesių, agento. Jis parašė, kad tėtis labai manimi didžiuotųsi. (Gehamas Grigorianas taip pat buvo operos solistas, – autr. past.)

Kitą dieną sulaukiau tiek daug sveikinimų, kad tik tuomet suvokiau, kiek iš tiesų daug mane palaikančių ir mylinčių žmonių yra šalia. Šis apdovanojimas įgijo visiškai kitą vertę ir prasmę.

Savo socialinėje paskyroje kukliai padėkojote Jus palaikusiems ir Jumis tikėjusiems žmonėms. Nejau nesinorėjo šaukti visam pasauliui apie šį nuopelną? Ką šis laimėjimas Jums reiškia?

Padėkojau kukliai, nes nemėgstu pompastikos ir daugiažodžiavimo. Parašiau kukliai, bet visiškai nuoširdžiai. Esu be galo dėkinga kiekvienam žengusiam su manimi mano žingsnius ir visą ilgą kelią. Ir tiems, kurie tai pamatė ir įvertino. Iki šio laimėjimo sekė 10 metų intensyvaus darbo scenoje. Sukūriau daugiau nei 45 vaidmenis. Tai tikrai nemažai.

Kokios mintys kaskart sukasi Jūsų galvoje, kai rengiatės žengti ant scenos? Ar po tiek metų patirties vis dar jaučiate nerimą, jaudulį, o galbūt scenos baimę?

Mintys – pačios įvairiausios: nuo begalinio jaudulio, kuris bėgant metas, kartu su atsakomybės jausmu, deja, tik auga, iki visiško nenoro ir nuovargio ant scenos lipti. Būna visko.

Kiekviena didelė upė prasideda nuo mažo šaltinėlio... Gal galite papasakoti, kokios turtingos srovės Jums davė pradžią ir kaip sekėsi rasti savąją vagą talentingoje scenos žmonių šeimoje?

Manau, kad  mano kelias buvo pakankamai aiškus nuo pat mažens. Nors buvo metas, kai stipriai tam priešinausi. Bet, matyt, nepakankamai stipriai, nes vis vien įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

Visgi tai, kad noriu būti operos dainininke, suvokiau tik 2004-aisiais, kai pakliuvau į rankas Jonatanui Mileriui – režisieriui iš Londono, kuris mane padrąsino įrodydamas kad esu ypatinga ir kad operoje reikalingi tokie žmonės kaip aš.

Lietuva – kokia ji šiandien Jūsų akimis? Jūs nuolatos keliaujate: ar įžvelgiate kuo lietuviai skiriasi nuo kitų tautybių? Kuo jie ypatingi?

Lietuva man visada buvo namai, todėl labai sudėtinga apie ją kalbėti objektyviai. Aš be galo myliu šią šalį. Nors yra daugybė dalykų, kurie erzina. Visą gyvenimą mane stebino ir erzino žmonių buka netolerancija kitataučiams ir tai, kad patriotizmas Lietuvoje yra absoliučiai tapatus su neapykanta Rusijai.

O šiaip lietuvius labai myliu – už kažkokią nepaaiškinamą stiprybę. Man jie kaip akmuo ar medis, kažkas švento ir stipraus, ir tuo pačiu visiškai nepažįstamo ir nesuprantamo.

Kokiais gyvenimo pasiekimais labiausiai didžiuojatės?

Didžiausias gyvenimo pasiekimas – mano šeima ir draugai.

Ką parodytumėte iš užsienio į Lietuvą atvykusiems svečiams?

Labai norėčiau, kad man kažkas aprodytų pačias gražiausias Lietuvos vietas. Tai mano ilgametė svajonė: sėsti į automobilį ir apvažiuoti visą Lietuvą. Joje daugybė dar nepažintų vietų.

Mėgstamiausia vieta Londone, papasakokite, kuo ji ypatinga. Koks nuostabiausias jūsų atradimas?

Nesu labai dažnas svečias jame, todėl ir pamėgtų vietų kol kas nelabai turiu. Man Londonas asocijuojasi su vaikyste, kai lankydavausi čia su tėčiu. Taip pat Londone vyko mano pirmasis koncertas su juo.

Šiai dienai šis miestas man – artimų draugų Dalios ir Deksterio (Vilniaus miesto operos įkūrėjos, meno vadovės, režisierės Dalios Ibelhauptaitės ir britų režisieriaus Dexterio Fletcherio, – autr.past.) namai. Tai pati jaukiausia vieta Londone.

Asmik su tėčiu.

Asmik su tėčiu.

Romantiškiausias nutikimas?

“Visas mano gyvenimas – didelis romantiškas nutikimas”.

Kokį įsimintiniausią patarimą esate gavusi?

Keli posakiai man labai padeda gyvenime:

• Niekas niekam nieko neskolingas!
• Jeigu ant kažko išties įsižeidei, vadinasi, esi nugalėtas.
• Mes visada, bet kokioje situacijoje, galime būti šiek tiek geresni.
  Asmik su vyru režisieriumi Vasilijumi Barchatovu.

Kokią knygą patartumėte paskaityti visiems ir ką skaitote šiuo metu?

Ką tik perskaičiau keletą Ericho Marijos Remarko knygų, taip pat užbaigiau rašytojo Džono Irvingo romaną „Pasaulis pagal Garpą“.

Tiek daug nuostabių knygų, kad negalėčiau išskirti vienos, ir net dešimtuką būtų sunku sudaryti. Bet žinau, kad negaliu pakęsti psichologinės literatūros, nelabai mėgstu tiesioginių biografijų ir autobiografijų, net jeigu jos – apie labai įdomius žmones.

Įsimintiniausios atostogos.

Atostogos tokios retos, kad visos – įsimintinos. Visgi šiuo metu turbūt labiausiai sukasi prisiminimai apie atostogas, kurias nuolat leisdavau su tėčiu...

O nukeliauti norėčiau absoliučiai visur – kiek tik įmanoma daugiau!

Kokiam garsiam pasaulio vyrui norėtumėte pagaminti vakarienę? Kodėl?

Savo tėčiui, bet jo, deja, nebėra. Savo vyrui. Ir savo sūnui, kuris, tikiuosi, bus pakankamai garsus (šypsosi, – autr. past.).

O su kokia moterimi mielai išgertumėte arbatos? Kodėl?

Daugumos jų irgi šiandien nebėra.

Asmik su vyru režisieriumi Vasilijumi Barchatovu.

Jūsų palinkėjimas Londonietės skaitytojams?

Palinkėčiau meilės ir draugiškumo vieni kitiems.

Anekdotas, istorija, nuotykis, kuris jus visada prajuokina.

Šiuo metu mane visada prajuokina vyras. Už tai jį labai myliu.

TRUMPAI

Dievinu... žmogiškumą.

Siaubingai bijau... artimųjų netekties.

Nemėgstu... piktų žmonių.

Norėčiau turėti... daugiau smalsumo ir žinių.

Svajoju, kad... nenustočiau svajoti.

Labiausiai nusivyliau... Stengiuosi nenusivilti. Kai nieko nereikalauji, tai nėra kuo ir nusivilti.

Negaliu atsikratyti įpročio... užbaigti pokalbį, kai jis man nemalonus.