Balandžio 15, 2015
Gyvenimo variklis – neaprėpiama meilė aktorystei
Natalija Voronina 3
Į Londoną aktorę atvedė noras filmuotis kine ir televizijoje. Ji - pakeliui į savo tikslą. © Asmeninio archyvo nuotr.

Šviesiaplaukė lietuvaitė Kristina Buikaitė, užkrečia puikiu humoro jausmu ir pozityvumu. Aktorė savo karjerą kuria Londone: vaidina spektakliuose, įsikūnija į daugybę skirtingų personažų teatre ir kine, taip pat dirba mokykloje su specialiųjų poreikių vaikais ir vadina šį darbą  tikra atgaiva sielai.

Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr.

Kodėl pasirinkai aktorystės kelią?

Viskas prasidėjo dar vaikystėje, o galbūt ir dar anksčiau? Galbūt tai paveldėtas noras: kurti, keisti ir keistis, būti scenoje, šokti, vaidinti? Mano prosenelė buvo puiki pianistė, 92-erių metų močiutė iki dabar šoka ir dainuoja savo svečiams, o ir senelis buvo architektas – visa susiję su kūryba.

Visada juokauju, kad mano aktoriniai apmokymai prasidėjo labai anksti: vyresnė sesė grodavo fleita, o aš trypdavau aplink „baletą”. Vėliau ji ėmėsi rimtai mane treniruoti – valandų valandomis įrašinėdavome į magnetofoną eilėraščius ir, neduok Dieve, pamiršiu kokį žodį! Dar sesė mane kutendavo ir liepdavo nesijuokti, jei ištverdavau, gaudavau saldainį – tai gi tikrų tikriausias dėmesio valdymo pratimas! O iš tiesų, mane visada traukė menas ir įvairios jo formos: lankiau viską iš eilės, kol atradau save ir savo aistrą – vaidybą.

Lietuvoje baigiau teatro edukologiją. Turėjau nuostabius dėstytojus: Vytautą Kontrimą, Ievą Norkūnienę, Sonatą Visockaitę ir Žydrę Jautakytę, kurie visada mane palaikė, padėjo judėti pirmyn, kurti ir atrasti. Dar besimokydama, dirbau menų studijose „Terra Bella” ir „Forum Teatras”, vaidinau Senamiesčio Teatre, dalyvaudavau įvairiuose projektuose ir šokau.

Baigusi bakalaurą, supratau, kad noriu mokytis vaidybos ekranui, o Lietuvoje tuo metu tokio kurso nebuvo. Susikroviau daiktus ir iškeliavau į Londoną. Iškart buvo aišku, kiek darbo reikės įdėti norint pasiekti daugiau – svetima kalba, finansai, visiškai kitokia industrijos sistema, baimės – tikri vaiduokliai, gąsdinantys ir kaišiojantys pagalius į ratus. Bet aš užsispyriau ir grioviau sienas. Baigiau vaidybos ekranui studijas „International School of Screen Acting”, iškart gavau agentą ir jau atrodė, kad viskas sekasi puikiai. Nors iš tiesų, būtent tada prasidėjo tikrasis darbas: nuolatinės darbų paieškos, bandymai suderinti aktorinį darbą, kūrybinius projektus ir darbus mokykloje – aš dirbu teatro mokytoja, specialių poreikių vaikų mokytoja bei asistente. Bet viskas įmanoma, kai labai nori!

Kokio žanro vaidmenis atlieki?

Aš savęs neriboju – imuosi kuo įvairesnių vaidmenų. Turiu nuolatinį darbą – apmokymus, kur tenka vaidinti nukentėjusias merginas, smurtą išgyvenusius vaikus, įvairių nusikaltimų liudininkus. Tai gana sudėtingi vaidmenys, bet išbandymai teikia prasmės – šie apmokymai padeda suprasti, kaip turėtų būti teisingai elgiamasi su nukentėjusiais, liudininkais ir nusikaltusiais. Tai labai specifinis darbas. Filmuose ir teatre tenka labai įvairių vaidmenų: komiškų ir romantiškų, griežtų ir liūdnų.

Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr.

Kodėl studijoms ir karjeros perpektyvoms pasirinkai būtent Londoną?

Į Londoną atkeliavau vedina aistros filmams ir vaidybai. Kol mokiausi „International School of Screen Acting”, mylėjau kiekvieną akimirką, praleistą Londone. Viskas buvo įdomu, ištisus metus, bene kiekvieną dieną praleidau kurdama, filmuodama, rašydama. Po studijų kilo įvairių minčių, užklupo gana sudėtingas laikas: buvau grįžusi į Lietuvą, blaškiausi, kur ir ką daryti toliau.

Šiek tiek vėliau atsirado aktorinių darbų Londone, taigi aš vėl jaučiausi turinti tikslų, bet ne miestas man svarbu, man svarbiau jaustis saugiai ir laimingai: turėti mėgstamą darbą, mylinčius žmones aplink. Londonas – skubantis, lekiantis, bet aš prisirišau prie jo.

Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr.

Stengiuosi, kuo dažniau grįžti ir į Lietuvą, pasiilgstu visko iš eilės: miesto ir kaimo, šeimos ir draugų, maisto, teatro, jūros ir kalbos – visko lietuviško.

Papasakok šiek tiek plačiau apie savo aktorystę Londone: kiną, teatrą ir spektaklius?

Šiuo metu stengiuosi, kuo daugiau vaidinti, bet, kaip žinia, ši specialybė nelabai stabili – darbų tai daug, tai išgaruoja tarsi nebuvę, todėl džiaugiuosi turėdama dar ir mokytojos kvalifikaciją. Be galo patinka dirbti su specialiųjų poreikių vaikais: tiek juose tyrumo, gerumo ir tikrumo – semiuosi daug įkvėpimo iš jų.

Turėčiau netrukus pradėti filmuotis vaidybiniame filme „Passing clouds”. Laukia ir dar vienas filmas – tikimės pradėti jau šį rudenį. Taip jau yra: kartais reikia išlaukti, kol projektas gauna finansavimą ir gali judėti pirmyn.

Prieš šešias savaites subūrėme lietuviško teatro trupę „Kitas Vėjas”. Nuostabus mūsų būrys sukūrė pirmąjį spektaklį vaikams „Pasakėlės vaikams, sliekams ir vanagams”, kuris sulaukė puikių atsiliepimų, palaikymo ir žiūrovų meilės.

Be galo džiaugiamės, nes pasiteisino mūsų lūkesčiai ir mintys, kad mums trūksta lietuviško teatro Jungtinėje Karalystėje. Vieni kitus radome visai netikėtai ir turėjome bendrą tikslą – kurti lietuvių kalba, suburti lietuvius Londone žaidimams ir puikiam laikui kartu. Pradžioje nežinojome, nuo ko pradėsime, bet netikėtai viena iš mūsų aktorių pasiūlė statyti spektaklį pagal savo tėčio pasakas vaikams ir mums ši mintis buvo tikra palaima. Rimanto Černiausko pasakos – gyvos, nuoširdžios, juokingos, jos pelnė geriausios knygos vaikams vardą ir puikiai atspindėjo mūsų idėjas. Ėmėmės sunkaus darbo, bet jis pasiteisino šimtu procentų ir įkvėpė mus judėti pirmyn.

Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr.

Ačiū visiems, kurie nepabijojo rašyti apie mus pranešimus, pasitikėjo ir palaikė – tai be galo pagelbėjo mūsų pirmuose žingsniuose. Turėjome pasakaičių skaitymus „Knygnešio” knygyne, kur mus visi labai šiltai priėmė ir keturius spektaklius „Delicatessen” teatre, kur buvome apsupti vien meile ir šiluma. Bus ir daugiau spektaklių, renginių ir vaikams, ir suaugusiems – tiek daug palaikymo ir šilumos, kad privalome tęsti, ką pradėjome. Nuostabus jausmas!

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai