Lapkričio 8, 2007
Fizikė. Nuostabus Protas
SIMONA STAPUTIENĖ, 11
© Asmeninis albumas

Pietryčių Anglijos Sario grafystėje, Guildford‘o mieste su iš Transilvanijos kilusiu vengru vyru ir dviem sūnumis gyvenanti fizikė Giedrė Podolyák (31 m.) jau trečius metus dirba “Hallmarq Veterinary Imaging” kompanijoje.

Ši firma gamina magnetinio rezonanso skenerius veterinariniams tikslams. Minėtais skeneriais daugiausiai diagnozuojamos lenktyninių žirgų kojų ligos. Panašiai kaip rentgeno aparatai naudojami kaulų nuotraukoms, magnetinio rezonanso skeneriais išgaunamos skaitmeninės audinių „nuotraukos“. Giedrės uždavinys - pagerinti magnetinio rezonanso vaizdų kokybę ir sutrumpinti laiką, reikalingą jiems išgauti.

Straipsnio herojė pasakoja fizikos studijuoti neketinusi, pirmiausia pasirinkusi matematiką Vytauto Didžiojo Universitete, Kaune. Po poros kursų Giedrė persigalvojo ir fiziką pasirinko pagrindine specialybe. 1997 metais Lietuvoje baigė Fizikos bakalaurą su gretutine matematikos specialybe, o Fizikos magistrantūrą (1998) ir doktorantūrą (2002) baigė Bergeno universitete Norvegijoje. Mokslininkė teigia nesigailinti profesinio posūkio, nes „išmokus fizikinio mąstymo - kaip analizuoti problemą ir rasti sprendimą, galima jį pritaikyti įvairiausiose gyvenimo situacijose.“

Kokių aplinkybių vedama atvažiavote į Angliją? 
Vieno mokslinio projekto metu Anglijoje sutikau būsimą vyrą, taip pat fiziką. Po mano doktorantūros studijų nutarėme apsistoti Anglijoje, nes čia buvo daugiausiai šansų abiems įsidarbinti pagal specialybę.

Ar iš karto ieškojote darbo pagal profesiją? Kaip sekėsi?
Iš pradžių gavau mokslinės bendradarbės vietą universitete. Nebuvo sudėtinga, gal todėl, kad su tuo pačiu kolektyvu bendradarbiavau doktorantūros studijų metu. Tapo daug sunkiau, kai nutariau susirasti darbą neakademiniame sektoriuje. Bet kas ieško, tas randa. 


Ar turėjote išankstinę viziją, kaip atrodys darbas Jungtinėje Karalystėje?
Stengiausi nesusidaryti išankstinių stereotipų. Kaip ir bet kurioje šalyje, darbo pobūdis ir nuotaika labai priklauso nuo kolektyvo. Nustebino faktas, kad pilnu etatu dirbančios mamos jaučiasi kaip baltos varnos.

Kaip jautėtės Jūs? Juk pati auginate du sūnus.
Daugelis moterų iš darbo išeina pagimdžiusios pirmą vaiką ir tik jauniausiam pradėjus eiti į mokyklą vėl ieškosi darbo. Kol vaikams reikia priežiūros, mamos paprastai dirba tik kelias valandas per dieną, nes baudžiamoji atsakomybė numatyta tėvams, jei jų be priežiūros paliktam vaikui atsitinka nelaimė. Rekomenduojama nepalikti jaunesnio nei trylikos metų vaiko vieno. Nežinau, kaip kituose regionuose, bet Surrey vaikų priežiūros kainos labai didelės, o turint tris ar daugiau atžalas, labai sunku susirasti darbą su vaikų priežiūrai pakankama alga. Visi tėvams skirti renginiai - vaikų pasirodymai, vaidinimai, atvirų durų dienos, mamų "arbatėlės" vyksta tik nuvežus vaikus į mokyklą arba prieš pat pamokų pabaigą. Tėvai bombarduojami tokiais laiškais: "mes suplanavome vaikų išvyką, kuri negali įvykti be 20 suaugusių pagalbininkų", "mums vis dar trūksta suaugusių pagalbininkų ruošiantis derliaus festivaliui" ir pan. Iš pradžių galvojau, kad tik aš nesugebu suspėti ten, kur kitų vaikų tėvai spėja. Bet kartą išgirdau radijo žurnalistę sakančią, kad "šitoje šalyje mamoms, atrodo, draudžiama dirbti". Vėliau susipažinau su pilnu etatu dirbančiomis mamomis ir supratau, kad jų ne taip jau ir mažai, ir kad jos visos jaučiasi nepritampančios prie sistemos.  

Ar pakanka valstybės dėmesio mokslui čia ir Lietuvoje?
Anglijoje lengviau gauti pinigų moksliniams projektams, ypatingai kelionėms. Ypač daug dėmesio skiriama mokslo populiarinimui, nes vis mažiau abiturientų renkasi tiksliųjų mokslų specialybes. Manau, kad mokslininkai visame pasaulyje skundžiasi nepakankamu valstybės dėmesiu mokslui.

Kuo skiriasi mokslinis darbas privačiame sektoriuje nuo akademinio?
Skiriasi labai. Mokslinis darbas firmoje tiesiogiai susijęs su pritaikymu – sprendžiamos konkrečios problemos. Akademinis mokslinis darbas daug fundamentalesnis, bet man mokslas versle labiau prie širdies - realesnės problemos ir akivaizdesnė jų sprendimų nauda.

Papasakokite, ką darote darbe?
Daug bendrauju su klientais - veterinarais, ne arkliais (šypsosi). Padedu išsiaiškinti, kodėl neveikia skeneris, neįprastai atrodo „nuotraukos“, „kvailioja“ kompiuteris. Dažniausiai dirbu kabinete ir su klientais šnekuosi telefonu arba spausdindama tekstą jų kompiuterio ekrane. Kartais tokiu būdu – perimdama valdymą kompiuteriu - skenuoju už tūkstančių kilometrų esančius žirgus. Laikas nuo laiko tenka vykti pas klientus į veterinarines klinikas.

Žinote kompanijos, kurioje dirbate istoriją?
Firma įsikūrė prieš penkerius metus. Anglijoje yra daug brangių sportinių, lenktynių ir tiesiog laisvalaikiu jodinėjamų arklių. Jų savininkai nori ir gali mokėti už magnetinio rezonanso diagnostiką (Anglijoje arklio kojų ligos diagnozavimas magnetinio rezonanso prietaisu kainuoja maždaug £1000). Kokybiškiems magnetinio rezonanso vaizdams išgauti reikia, kad “pacientas” informacijos rinkimo metu nejudėtų. Skirtingai, nei skenuojant žmones, su arkliais neišeina susitarti, kad jie būtų ramūs, todėl arklius tekdavo anestezuoti (užmigdyti). Bet po šios procedūros apie 1% nebeatsibusdavo. Firma įsikūrė vienam magnetinio rezonanso žinovui - arklių mylėtojui supratus, kad galima pagaminti specialų magnetinio rezonanso aparatą stovintiems arkliams skenuoti (suleidus raminamųjų). Šiuo metu firmos skenerius įvairiose pasaulio vietose turi 40 klientų. Pagrindinis ofisas yra Guildford‘e, o filialas - Bostone, JAV.

Jei komercinė firma pasisavina mokslininko darbo rezultatus ar įmanoma tikrajam jų autoriui gauti Nobelio premiją?
Komercinės kompanijos paprastai labiau rūpinasi pelnu, nei moksline reputacija, todėl rezultatai dėl konkurencijos slepiami arba patentuojami. Išradimai paprastai tampa firmos nuosavybe, nes ji moka už mokslinę įrangą ir mokslininko laiką. Patento atveju nuosavybės teisės priklauso nuo kontrakto sąlygų. Nobelio premija man artimiausiu metu "negresia", bet ją gauti galima dirbant visur - genialūs išradimai šiukšlių dėžėje neprapuola.

Trumpai apie kolegas darbe?
Firmoje aš – vienintelė užsienietė. Niekada nepajutau jokios diskriminacijos, niekas nežiūri iš aukšto. Yra visokių kolegų – ir senų krienų, ir įvairiausio laipsnio keistuolių. Taigi, taip ir bendraujame – su kai kuriais tik darbe, su kitais dar ir pub‘e, o su keliais leidžiame laisvalaikius.

Kokia mokslininkų darbo etika egzistuoja Jungtinėje Karalystėje?
Anglijoje egzistuoja labai stiprus garbės kodeksas. Pavyzdžiui, man darbo kontraktai buvo pasiūlyti nepatikrinus nei vieno dokumento: nei tapatybės, nei kvalifikacijos. Mokslinės etikos pažeidimo atvejai labai reti.

Kokios charakterio savybės būdingos anglų mokslininkams?
Esu sutikusi visokiausio charakterio mokslininkų, sunku apibendrinti. Bet nei vienas jų neatrodė stereotipiškai: kaip išsiblaškėlis su baltu chalatu, akiniais ir susivėlusiais plaukais.

Kada visiškai negalvojate apie darbą?
Stengiuosi namo darbo nesinešti. Kartais pavyksta.

Įsimintiniausias Jūsų darbo momentas?
Mano 30-tasis gimtadienis, kai kolegos padarė siurprizą įteikdami tortą su žvakutėmis ir visi kartu sudainuodami „Happy Birthday“. Buvo labai malonu, nes uždaro charakterio pietryčių anglams tokie veiksmai nebūdingi.

Kurioziškiausia darbe nutikusi situacija?
Vieną penktadienio vakarą su kolegomis užsibuvome kliento arklių klinikoje, norėjome pabaigti darbą, kad nebereiktų po savaitgalio važiuoti atgal. Kai pagaliau baigėme ir išsiruošėme namo, kolega sugalvojo pademonstruoti „kietą“ vairavimą. Įsibėgėjęs atbulomis netyčia užlėkė ant storo rąsto, skirto stovėjimo aikštelės riboms pažymėti, ir įstrigo. Apsižiūrėjome, kad visi darbuotojai ir ligonių šeimininkai jau išsivažinėję, pati klinika miško glūdumoje, o mums trims - tokiems neypatingai raumeningiems tas rąstas nelabai įveikiamas. Ėmėme taikyti visokius fizikinius dėsnius ir, naudodami aplinkui besimėtančius įrankius, pavyzdžiui, plytgalius, per valandą mašiną išvadavome. Jautėmės, lyg kas slapta kamera filmuotų televizijos šou „Kelių fizikų reikia rąstui iš po mašinos ištraukti?“.

Kokių profesinių svajonių, ambicijų turite?
Būtų smagu gauti Nobelio premiją (šypsosi). O rimčiau, tai sėkminga karjera, mano nuomone, yra sugebėjimas nuolatos dirbti darbą, kuriame pilnai išnaudoji savo potencialą, tobulėji ir jautiesi naudingas. Dabartiniame darbe jau ima „niežėti padai“. Bet čia, pietryčių Anglijoje, aplink Londoną, yra daug galimybių. Žinoma, daug ir gyventojų – didelė konkurencija.

Kokie Jūsų būdo bruožai trukdo, o kokie padeda darbe?
Tiesmukumas. Dažniausiai padeda, bet kartais ir trukdo.

Ar turite profesinį autoritetą? 
Studijų metais mano kabinete kabėjo Beno Mottelsono portretas. Jis- garsus fizikas, Nobelio premijos laureatas, bet labai paprastas žmogus, su vaikišku žingeidumu klausantis pašnekovo.

Darbe ir namie Jūs vienas ir tas pat žmogus?
Namie šypsausi, kada noriu, o darbe - kada reikia. 


Kuo svajojote tapti vaikystėje?
Mokytoja. Valandų valandas praleisdavau „mokindama“ savo lėles ir meškinus.

Ką rinktumėtės, jei būtumėte neįstojusi į dabartinę savo specialybę?
Psichologiją.

Ar esate patenkinta savo profesija ir darbu?
Esu patenkinta specialybe, o darbą pamažu pradedu išaugti. Ketinu ieškoti naujo iššūkio, kol „neužsistovėjo vanduo“.

Ką patartumėte kolegoms lietuviams, ieškantiems panašaus darbo Anglijoje?
Nusiteikti iš karto, kad paieška gali būti nelengva ir užimti daug laiko. Darbo paieška pagal specialybę vidutiniškai užtrunka pusmetį. Svarbu nepriimti neigiamų atsakymų asmeniškai ir nenuleisti rankų.

Kurią vietą vadinate namais?
Namai ten, kur yra mano šeima.

Ar ilgai žadate gyventi JK?
Kol su vyru turime patinkančius darbus. Jei rasime geresnius kitoje šalyje - kraustysimės.

Ką veikiate laisvalaikiu, kur atostogaujate?
Laisvalaikį dažniausiai leidžiame su vaikais. Kai noriu pabūti pati su savimi, skaitau arba krapštausi sode. Didelę atostogų dalį praleidžiame Lietuvoje ir Vengrijoje, o likusiu metu stengiamės aplankyti vis naujas vietas, mėgstame keliauti su palapine.

Aš esu tokia nes... paveldėjau unikalų genų rinkinį ir išgyvenau 31-erius įvairių pojūčių metus. 

Nebūčiau kur esu dabar... be draugų ir šeimos palaikymo.

Didžiausia vertybė gyvenime?
Gebėjimas juo džiaugtis.

Trumpai:

Šeima man - kur kiekvienas gali būti savimi ir yra mylimas toks, koks yra.

Draugai man būtini kaip oras.

Laimė – tai toks dalykas, kurį daug lengviau pajusti, nei aprašyti.

Pinigai būtų geras daiktas, jei neturėtų polinkio nežinia, kur išgaruoti.

Mano gyvenimo variklis yra noras (įrodyti, suprasti, įsigyti, pamatyti, ... ). Kaip iš tos vaikiškos dainelės apie didelius nykštukus, kurie užaugo tokie dideli dėl to, kad vis ko nors labai norėdavo.

Nuotaiką geriausiai pakelia maloni staigmena, dėmesio gestas, o sugadina zirzimas ir bambėjimas.
 

Raktažodžiai: profesijafizikadarbas

Straipsnio komentarai

  • Labai maloniai paskaiciau straipsny ir dziaugiuosi, kad yra kazkur kaip ir mano ''antrininke'', tik mano darbas nera susijes su arkliukais :)
    <BR>Replikuojant apie lietuvius vyrus, galiu pasakyti tik tiek - NONSENSAS.
    11. Fizike 35m., irgi istekejusi uz uzsieniecio // Gruodžio 7, 2007 // 12:26
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Giedre, džiaugiuosi skaitydama apie Tave, kokia buvai paprasta ir šauni, tokia ir likai. Linkėjimai nuo mūsų šeimynėlės. Sėkmės ir sveikatos.
    10. teta Zita // Lapkričio 22, 2007 // 08:38
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Akivaizdus pavizdys, kiek interviu kokybe priklauso nuo kalbetojo...
    <BR>Jokio 'pasikelimo' jokio noro pabrezti savo unikaluma ar pasipijarinti. Jokio 'kokia as kieta, protinga ir daug pasiekus'! Atsakymai - i tema ir ne is pirsto lauzti. Jauciasi, kad atsakymus i klausimelius 'trumpai' zmogus jau seniai yra atsakes pats sau.
    <BR>Perskaiciau, ir sios moters atzvilgiu tik geros emocijos: pagarba ir simpatijos.
    <BR>
    <BR>O astunto komentaro autorei noriu nusisypsodamas papriestarauti... Lietuviai vyrai i tokias, kaip jus sakote, ke...es tik ziuri... O veda tokias su kuriomis gali būti savimi ir jaustis mylimas toks, koks esi. Kaip Giedres interviu :)
    9. Santurus // Lapkričio 17, 2007 // 18:33
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • todel, kad taip jau atsitinka: zmogus sutinka zmogu, jie isimyli ir tada jau tautybe lieka smulkmena, ji jausmu nekeicia. o kai del lietuviu, protingai merginai Lietuvoje kaip ir nelabai yra is ko rinktis.. be to dauguma lietuviu vyru i ja nelabai ziuretu.. turiu omeny tai, kad Giedre yra naturaliai grazi, o lietuviai ziuri tik i tokias, kurios kaip ke...es atrodo.. deja.. todel ir teka lietuves uz nelietuviu..
    8. betai // Lapkričio 17, 2007 // 17:57
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • bet vistiek, kodel lietuves teka uz uzsienieciu??? ir dar protingos... ak
    7. beta // Lapkričio 13, 2007 // 14:48
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Puikus straipsnis apie puikia lietuvaite. Sekmes darbuose ir uzsibreztuose tiksluose.
    6. svetima // Lapkričio 13, 2007 // 10:43
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Betgi kaip idomu - net pajutau besididziuojanti nepazistama Giedre. Retai sutiksi zmogu, o dar ir lietuvi, dirbanti tokioje unikalioje sferoje.
    5. Ieva // Lapkričio 13, 2007 // 10:00
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Saunuole Giedre!
    4. Renata // Lapkričio 13, 2007 // 05:28
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • su tamsta tikrai nesutinku. vien mano pazistamu lietuviu ratas vertas pasididziavimo. o giedre, straipsnio heroje, dar viena sauni moteris.
    3. apie liurbius // Lapkričio 12, 2007 // 22:03
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Bet cia tik vienetai tokiu pruotinguoliu Anglijoje. Visi kiti - neissilavine liurbiai.
    2. !! // Lapkričio 12, 2007 // 22:01
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Idomus zmogus, idomu but pabendraut. Ir specialybe idomi...
    1. yap // Lapkričio 11, 2007 // 11:28
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Idomus zmogus, idomu but pabendraut. Ir specialybe idomi...
    1. yap // Lapkričio 11, 2007 // 11:28
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Bet cia tik vienetai tokiu pruotinguoliu Anglijoje. Visi kiti - neissilavine liurbiai.
    2. !! // Lapkričio 12, 2007 // 22:01
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • su tamsta tikrai nesutinku. vien mano pazistamu lietuviu ratas vertas pasididziavimo. o giedre, straipsnio heroje, dar viena sauni moteris.
    3. apie liurbius // Lapkričio 12, 2007 // 22:03
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Saunuole Giedre!
    4. Renata // Lapkričio 13, 2007 // 05:28
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Betgi kaip idomu - net pajutau besididziuojanti nepazistama Giedre. Retai sutiksi zmogu, o dar ir lietuvi, dirbanti tokioje unikalioje sferoje.
    5. Ieva // Lapkričio 13, 2007 // 10:00
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Puikus straipsnis apie puikia lietuvaite. Sekmes darbuose ir uzsibreztuose tiksluose.
    6. svetima // Lapkričio 13, 2007 // 10:43
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • bet vistiek, kodel lietuves teka uz uzsienieciu??? ir dar protingos... ak
    7. beta // Lapkričio 13, 2007 // 14:48
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • todel, kad taip jau atsitinka: zmogus sutinka zmogu, jie isimyli ir tada jau tautybe lieka smulkmena, ji jausmu nekeicia. o kai del lietuviu, protingai merginai Lietuvoje kaip ir nelabai yra is ko rinktis.. be to dauguma lietuviu vyru i ja nelabai ziuretu.. turiu omeny tai, kad Giedre yra naturaliai grazi, o lietuviai ziuri tik i tokias, kurios kaip ke...es atrodo.. deja.. todel ir teka lietuves uz nelietuviu..
    8. betai // Lapkričio 17, 2007 // 17:57
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Akivaizdus pavizdys, kiek interviu kokybe priklauso nuo kalbetojo...
    <BR>Jokio 'pasikelimo' jokio noro pabrezti savo unikaluma ar pasipijarinti. Jokio 'kokia as kieta, protinga ir daug pasiekus'! Atsakymai - i tema ir ne is pirsto lauzti. Jauciasi, kad atsakymus i klausimelius 'trumpai' zmogus jau seniai yra atsakes pats sau.
    <BR>Perskaiciau, ir sios moters atzvilgiu tik geros emocijos: pagarba ir simpatijos.
    <BR>
    <BR>O astunto komentaro autorei noriu nusisypsodamas papriestarauti... Lietuviai vyrai i tokias, kaip jus sakote, ke...es tik ziuri... O veda tokias su kuriomis gali būti savimi ir jaustis mylimas toks, koks esi. Kaip Giedres interviu :)
    9. Santurus // Lapkričio 17, 2007 // 18:33
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Giedre, džiaugiuosi skaitydama apie Tave, kokia buvai paprasta ir šauni, tokia ir likai. Linkėjimai nuo mūsų šeimynėlės. Sėkmės ir sveikatos.
    10. teta Zita // Lapkričio 22, 2007 // 08:38
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Labai maloniai paskaiciau straipsny ir dziaugiuosi, kad yra kazkur kaip ir mano ''antrininke'', tik mano darbas nera susijes su arkliukais :)
    <BR>Replikuojant apie lietuvius vyrus, galiu pasakyti tik tiek - NONSENSAS.
    11. Fizike 35m., irgi istekejusi uz uzsieniecio // Gruodžio 7, 2007 // 12:26
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai