Gegužės 7, 2015
Elada Eimaitė – Elurija kasdien žengia po mažą žingsnelį svajonių link
Barbora Grigaliūnaitė 1
Asmeninio tobulėjimo ir koučingo specialistė Elada Eimaitė - Elurija © Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje buvusi žinomas televizijos veidas Elada Eimaitė – Elurija vieną dieną ėmė ir netikėtai dingo iš žurnalų viršelių. Moteris susikrovė lagaminus ir išsikraustė į Londoną. Tačiau tokią gražią ir charizmatišką moterį lengvai pamiršti sunku. „Londonietė” Elados pasiteiravo, kaip jai sekėsi susikurti gyvenimą svečioje šalyje. 

Norėčiau užbėgti už akių ir iškart perspėti, kad moteris rankų sudėjusi čia tikrai nesėdėjo. Londone baigti mokslai, sukurta šeima, pradėtas svajonių verslas, netgi parašyta knyga. Apie visa tai ir dar daugiau svajonių pavasarišką popietę Elada pasakojo „Londonietės” portalui. 

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Esi jau labai seniai išvykusi iš Lietuvos. Kuo skiriasi gyvenimas ten ir svetur? Ar Londoną pavadintum savo namais? 

Išvykau prieš vienuoliką metų ir tikrai galiu pasakyti, kad Londonas man yra namai. Tai mano meilės miestas. Čia gimė mano vaikai, čia gyvena mano draugai, čia dirbu, mokausi ir poilsiauju. Lietuvoje, lyginant su vienu iš didžiausių pasaulio miestų, gyvenimo tempas labai lėtas. Tiesiog būdamas šiame mieste, jautiesi, kad esi įvykių sukūryje, čia pilna galimybių, įdomybių.

Jeigu visai atvirai, būna dienų kada tikrai nemėgstu pilnų praeivių gatvių, ilgų atstumų, traukinių, pilkumos. Būna ir tokių dienų, kaip dabar, kada miesto žavesys tiesiog džiugina širdį. Gyvendama čia jaučiuosiu pasaulio dalimi. Šis miestas man asocijuojasi su laisve, kūryba, galimybėmis ir iššūkiais. Visa tai gavau gyvendama čia.

2011-aisiais Londone įgijai gyvenimo trenerės (angl. life coucher) diplomą. Plačiau papasakoki apie savo darbą. Nors ši specialybė egzistuoja jau seniai, ji vis dar aptraukta mitais.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

 
Gyvenimo koučingas (angl. life coaching), dar kitaip vadinamas asmeniniu tobulėjimu ar asmeniniu ugdymu, yra plačiai taikomas visame pasaulyje. Pagrindinė žodžio „treneris” reikšmė apibūdina asmenį, besirūpinantį vieno sportininko arba visos komandos fiziniu pasirengimu, rezultatais, žaidimo taktika, įgūdžių lavinimu. Tačiau 70-aisiais šis žodis įgijo visai kitokią reikšmę.1970 metais Kalifornijos Harvardo universiteto teniso komandos kapitonas Timothy Gallwey, pastebėjo, kad jo treniruojamų žaidėjų rezultatai ženkliai pagerėdavo, kai jis liepdavo jiems kuo mažiau kritikuoti savo įgūdžius ar žaidimo techniką. Greitai paaiškėjo, kad sušvelninus nuožmią savikritiką lengviau atsiverdavo įgimtos gerosios žaidėjų savybės. Treneris akcentavo, kad didžiausias priešininkas yra ne kitoje aikštelės pusėje, o paties žaidėjo viduje. Taigi, kaip supratote, gyvenimo koučingas yra nukreiptas į kliento vidinius resursus, mąstyseną ir, galiausiai, elgesį. Koučingo specialisto dėka, klientai sugeba atsiskleisti, išsigryninti savo stipriasias savybes, atrasti savo potencialą, suplanuoti svarbius pokyčius gyvenime ir juos įgyvendinti. Paprastai tariant - pasiekti savo tikslų.

Man gyvenimo koučingas neatrodo mitų aptrauktas, bet suprantu ką turi omenyje. Viskas, apie ką mes mažai žinome, atrodo labai baugu ir neįprasta. Aš mėgstu duoti palyginimą. Ar žinote ką reiškia profesinis tobulėjimas? Jeigu taip, puiku, nes gyvenimo koučingas yra iš esmės tas pats, tik suinteresuota yra ne kompanija, o pats asmuo. 

Kaip gyvenant Londone kilo mintis įkurti savo verslą? Nuo ko pradėjai? 

Pradžia buvo labai smagi. Norėjau padėti, pasidalinti savo žiniomis, tad entuziazmo ir energijos netrūko. Po pusmečio, šiek tiek atvėsus entuziazmui, supratau, kad norint sėkmingai vystyti nors kažkiek pelningą veiklą, reikia ne tik gerai išmanyti savo darbą, bet ir mokėti tvarkyti finansus, planuoti į priekį, sugebėti įvertinti teikiamų paslaugų kainas ir dar daug kitų subtilybių. 

Kiekviena diena - kažkas naujo. Vis tiek savo veiklos nepavadinčiau verslu, tai širdžiai miela veikla ir ji tikrai sėkminga. Pirmiausiai dėl to, kad ši veikla - prasminga.  Padėti kitiems judėti į priekį, augti, bręsti man yra nepaprastai didelis džiaugsmas. 

Ateina moteris ir sako, aš nelaiminga, nesiseka man, kaip man pasitikėti savimi? Susėdame kartu, vystome pokalbį. Jūs net neįsivaizduojate, kaip stebuklingai veikia tikras nuoširdus klausymas, tikras noras padėti, suprasti. Rodos, sprendimai patys ateina, moteris įgauna optimizmo, jėgų, vilties ir, svarbiausiai - kryptį. Gaunu laiškus, padėkas, atsiranda žinojimas, kad darbas, kuriuo užsiimi, yra reikšmingas ir svarbus.

Antra priežastis ,kodėl koučingo specialybė yra sėkminga yra ta, kad pagalba galima suteikti įvairiose srityse. Kadangi baigiau verslo valdymo ir gyvenimo koučingą, galiu dirbti ir su klientais, kurie siekia progreso ne tik gyvenime, bet ir versle. Tačiau
man arčiausiai širdies yra vidinis moters pasaulis.

Minėjai, kad tai labiau pagalba moterims, nei verslas. Kas yra tavo klientė? Ar padedi tiktai moterims? 

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Taip, kažkaip savaime, ši veikla nukrypo į moteris. Iš moterų pusės jaučiasi didelis poreikis asmeniniam tobulėjimui. Mano klienčių amžius nuo dvidešimtmečių iki penkiasdešimtmečių, dirbančios ir namų šeimininkės, vienišos ir susituokusios. Jas jungia vienas bruožas - visos jos siekia pokyčių, nori savo gyvenimą kurti gražesnį, ieško emocinės dvasinės darnos, pasitikėjimo savimi, drąsos įgyvendinti savo tikslams. Kai kurios ieško aiškumo, nes seniai nebeprisimena savo svajonių, pernelyg ilgai gyveno kažkieno šešėlyje, arba statė gyvenimą pagal kitų žmonių padiktuotas taisykles. Šios moterys yra ieškotojos, jos giliai viduje žino, kad yra vertos laimės, džiaugsmo ir svajonių išsipyldymo. 

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Jeigu lyginčiau Londone ar Anglijoje gyvenančias moteris, jos žymiai smalsesnės ir drąsesnės, todėl apsilanko mano seminaruose, dirba su manimi individualiai. Lietuvoje moterys šiek tiek kuklesnės, rašo laiškus, taip pat ne visos drįsta prisijungti prie „Facebook” Šviesos Sauja puslapio, nes nenori pritraukti kitų dėmesio, nenori išsiduoti, kad ieško pozityvumo. 

Todėl ir pasirinkau šią specialybę, kad įkvėpčiau, padrąsinčiau džiaugtis kiekviena gyvenimo diena, kad paskatinčiau kurti, statyti, augti ir žydėti. Kiekviena moteris to verta. Jeigu nežinote nuo ko pradėti, apsilankykite sviesossauja.lt. Netrukus pasirodys mano nauja „Pasitikėjimo savimi" programa moterims, kurią specialiai kūriau visoms, norinčioms pagaliau „susitvarkyti" savo gyvenimą, „susidėlioti" savo mintis ir judėti į priekį.

Lietuvoje buvai „žvaigždė”, žinomas televizijos veidas. Ar pasiilgsti darbo televizijoje, o galbūt manai, kad buvai pasirinkusi ne savo kelią?

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Cha cha, geras klausimas. Savo knygoje „Menas būti laimingam" aprašiau tą etapą, kai patekau į televiziją. Tai iki šiol prisimenu kaip vieną smagiausių savo gyvenimo etapų. Televizijoje pradirbau šešerius metus. Iš tikrųjų buvau šimtu procentų tikra, kad dirbsiu televizijoje visą gyvenimą. Savo seminaruose dabar ir vėl stoviu prieš auditoriją. Tik tai, ką kalbu šiandien yra daug prasmingiau. Tikrai jaučiuosi išsipildžiusi. Bet svajonę su televizija vis tik turiu. Kokia ji, dar negaliu pasakyti. Žinote, kad nieko nesugadinčiau.

Svajonės mūsų gyvenimą padaro ypatingą, todėl svajoju daug, ir kasdien darau kažką, kad priartėčiau prie jų įgyvendinimo.. nors vieną žingsnelį.

Straipsnio komentarai

  • Irgi seniai Londone. Nesakyčiau, kad tai svaiginanti karjera. Tai greičiau, silpnai kalbančio angliškai migranto viena galimų veiklų. Jei būtum, sakykim, adatų terapijos meistru ar kokiu gydytoju, tai būtu jau šis tas. Pasaulis ir tame tarpe Londonas jau yra vieno didelio Pasaulio kaimo dalis. Aišku čia daug gražių namų ir gerai tvarkomų erdvių į kurias paspoksojus nemokamai, kai kas gali pasijusti,kaip užtraukęs kokio high. Tačiau, kiek teko girdėti, netgi Abramovičius čia nesijaučia "labai savas", o sukasi daugiau savo rate. Tik gal vaikai čia gimę ir užaugę, adaptavę savo vardus ir pavardęs, galės sakyti, kad jie vietiniai, bet jie vis vien nebus vietiniais nei Prancūzijoje, nei Italijoje ar USA ir t.t. Tad ar verta svaigti, kad aš jau myyyyliu Londoną
    1. Dilge // Gegužės 12, 2015 // 10:21
    4
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Irgi seniai Londone. Nesakyčiau, kad tai svaiginanti karjera. Tai greičiau, silpnai kalbančio angliškai migranto viena galimų veiklų. Jei būtum, sakykim, adatų terapijos meistru ar kokiu gydytoju, tai būtu jau šis tas. Pasaulis ir tame tarpe Londonas jau yra vieno didelio Pasaulio kaimo dalis. Aišku čia daug gražių namų ir gerai tvarkomų erdvių į kurias paspoksojus nemokamai, kai kas gali pasijusti,kaip užtraukęs kokio high. Tačiau, kiek teko girdėti, netgi Abramovičius čia nesijaučia "labai savas", o sukasi daugiau savo rate. Tik gal vaikai čia gimę ir užaugę, adaptavę savo vardus ir pavardęs, galės sakyti, kad jie vietiniai, bet jie vis vien nebus vietiniais nei Prancūzijoje, nei Italijoje ar USA ir t.t. Tad ar verta svaigti, kad aš jau myyyyliu Londoną
    1. Dilge // Gegužės 12, 2015 // 10:21
    4
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Irgi seniai Londone. Nesakyčiau, kad tai svaiginanti karjera. Tai greičiau, silpnai kalbančio angliškai migranto viena galimų veiklų. Jei būtum, sakykim, adatų terapijos meistru ar kokiu gydytoju, tai būtu jau šis tas. Pasaulis ir tame tarpe Londonas jau yra vieno didelio Pasaulio kaimo dalis. Aišku čia daug gražių namų ir gerai tvarkomų erdvių į kurias paspoksojus nemokamai, kai kas gali pasijusti,kaip užtraukęs kokio high. Tačiau, kiek teko girdėti, netgi Abramovičius čia nesijaučia "labai savas", o sukasi daugiau savo rate. Tik gal vaikai čia gimę ir užaugę, adaptavę savo vardus ir pavardęs, galės sakyti, kad jie vietiniai, bet jie vis vien nebus vietiniais nei Prancūzijoje, nei Italijoje ar USA ir t.t. Tad ar verta svaigti, kad aš jau myyyyliu Londoną
    1. Dilge // Gegužės 12, 2015 // 10:21
    4
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Irgi seniai Londone. Nesakyčiau, kad tai svaiginanti karjera. Tai greičiau, silpnai kalbančio angliškai migranto viena galimų veiklų. Jei būtum, sakykim, adatų terapijos meistru ar kokiu gydytoju, tai būtu jau šis tas. Pasaulis ir tame tarpe Londonas jau yra vieno didelio Pasaulio kaimo dalis. Aišku čia daug gražių namų ir gerai tvarkomų erdvių į kurias paspoksojus nemokamai, kai kas gali pasijusti,kaip užtraukęs kokio high. Tačiau, kiek teko girdėti, netgi Abramovičius čia nesijaučia "labai savas", o sukasi daugiau savo rate. Tik gal vaikai čia gimę ir užaugę, adaptavę savo vardus ir pavardęs, galės sakyti, kad jie vietiniai, bet jie vis vien nebus vietiniais nei Prancūzijoje, nei Italijoje ar USA ir t.t. Tad ar verta svaigti, kad aš jau myyyyliu Londoną
    1. Dilge // Gegužės 12, 2015 // 10:21
    4
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti

Panašūs straipsniai