Socialiniai tinklai ir spauda verda nuo istorijų, kurios vienaip ar kitaip susijusios su „Brexit“. Nenuostabu, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenančių mūsų tautiečių nuotaikos pačios įvairiausios. Daugėja pasiryžusių įsigyti nuolatinio gyventojo statuso patvirtinimą ar net britišką pasą.

Identitetas lietuviškas, pasas – britiškas 

Apie savo patirtį, siekiant Jungtinės Karalystės pilietybės, sutiko papasakoti iš Panevėžio kilusi, dabar jau britišką pasą turinti londonietė EVA JAS. Ji į Didžiąją Britaniją atvyko 2007-aisiais metais, po studijų Lietuvoje. Iki pat šios dienos pašnekovė sukasi architektūros ir dizaino industrijoje.

Britanijos pilietybę, anot jos, tikrai nebuvo lengva gauti. Viskas užtruko apie dvejus metus. Pradžioje reikėjo susitvarkyti rezidento statusą, tik po to ruošti visus dokumentus dėl pilietybės įgijimo. Pašnekovė nesikreipė pagalbos į jokias instancijas, teikiančias konsultacijas ar pagalbą, ji dokumentus tvarkė pati.

Ir rezidento statusui, ir pilietybės įgijimui reikalinga daugybė dokumentų: iš darbovietės, bankų. Reikėjo surašyti visų išvykimų iš šios valstybės datas per čia praleistus metus, net jeigu tai vos kelias dienas trukusios atostogos. Tai buvo gana sudėtinga, nes E. Jas keliauja labai dažnai. Taip pat situaciją apsunkino pašnekovės prieš trejus metus pasikeistas vardas ir pavardė. Teko gauti išrašą iš Lietuvos ambasados, kad Eva grąžino lietuvišką pasą ir tik tuomet jai buvo išduotas britiškas.

Paklausta, ar Britanijos pilietybei įgyti išlaikytas testas „Life in the UK“ buvo sudėtingas, pašnekovė teigė, jog klausimų pasitaikė kuo įvairiausių, tad egzaminas nebuvo iš lengvųjų: „Pamenu, buvo tokių klausimų kaip, „Kiek teisėjų yra kolegijoje Anglijoje ir kiek Škotijoje?“, „Kuriais metais įsigaliojo teisė balsuoti moterims?“. Pasitaikė ir „Kurią dieną švenčiamos Kalėdos?“. Nors šis klausimas tiems, kas nėra krikščionys, galimai ir sudėtingas. Taip pat teiravosi ir apie istoriją, teisinius pagrindus: „Kiek karalius Henrikas turėjo žmonų?“, „Nuo kada galima gerti alkoholį, pvz.: restorane su maistu?“, „Nuo kokio amžiaus galima vairuoti mopedą?“. Reikia išmanyti ir politiką, bent jau žinoti lyderiaujančias partijas, kas sudaro Parlamentą, žinoti, kaip renkami Lordų Rūmai. Todėl norintiems išlaikyti šį testą, rekomenduoju pirkti knygas ir nuobodžiai bei daug skaityti, mokytis“.

Moteris teigia, kad dabar, kai jau metus ji yra priėmusi Britanijos pilietybę, nepatogumų kartais kyla keliaujant, nes reikia pasakoti, kad gimei Lietuvoje, bet jau nebesi Lietuvos pilietė: „Norėtųsi vadintis tiesiog europiete, nes, manau, gyvename tokiame laikotarpyje, kai galime laisvai judėti, pasirinkti, kur mums patogiau ar geriau gyventi.“

Brite tapusi E. Jas apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar nėra dvigubos pilietybės įteisinimo.

E. Jas apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar nėra dvigubos pilietybės įteisinimo, nes britiškas pasas yra dokumentas, o širdyje ji visada jausis lietuvaite, todėl nepraranda vilties, kada nors susigrąžinti ir lietuvišką pilietybę. Pašnekovei svarbi ne pati šalis ar vieta, kur gimė, bet lietuviškas identitetas. Iki šiol svarbiausias šventes ji stengiasi sutikti su šeima, draugais, ir visai nesvarbu, ar tai Lietuvoje, ar Jungtinėje Karalystėje, ar kuriame nors egzotiniame krašte. Gyvenimas svetur nepakeitė jos šaknų, svarbios liko lietuviškos tradicijos ir papročiai.

„Dažnai sakau, kad nesvarbu, kur gyvenu, bet Lietuvą aš visada nešiojuosi savo širdy“, – atvirauja Eva.

Taip pat pašnekovė prisipažįsta, jog dokumentus pilietybei pasikeisti susitvarkė dar tuomet, kai nebuvo nė kalbos apie „Brexit“. Jei reikėtų tą daryti dabar, ji vargu ar kreiptųsi dėl britiško paso. Keliauti Europoje, po visapusiško „Brexit“ įsigaliojimo, gali tapti kur kas sudėtingiau, tad europietiškas pasas būtų pravartesnis dėl daugybės priežasčių, tokių kaip sveikatos apsauga, automobilio draudimas.

Savo ruožtu britiškas pasas Evai praverčia tolimose kelionėse, mat mažiau tenka pildyti įvairiausių dokumentų, jaučiamas kur kas didesnis Britanijos ambasadų ir konsulatų rūpestis savais piliečiais. Jungtinėje Karalystėje vystydama savo verslą, moteris taip pat džiaugiasi, kad Britanijos pilietybė palengvina derybas bankuose ar su užsakovais.

Paso galia

Kai tiek daug skirtingų nuomonių, dvejonių ir abejonių, sudėlioti taškus padėjo tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės ekspertė, Jungtinės Karalystės imigracijos paslaugų įmonės „SS Family Partners Ltd“ Londone įkūrėja SAULĖ VOLUCKYTĖ. Specialistė teigia, kad visų pirma reikėtų nepamiršti, jog Britanijos pasas yra vienas iš trijų stipriausių pasų pasaulyje.

Lietuviai ir kiti klientai dažnai svarsto galimybę siekti Britanijos pilietybės dėl vaikų ateities užtikrinimo bei statuso Jungtinėje Karalystėje sustiprinimo. Niekas kitas nesustiprina ir neužtikrina kitataučio statuso užsienyje, kaip valstybės, kurioje asmuo gyvena, suteikta pilietybė.

– Ar sudėtinga gauti Britanijos pilietybę? Koks viso to procesas, pvz.: eiga, preliminari kaina?
– Britanijos pilietybė yra suteikiama tik asmenims, kurie Jungtinėje Karalystėje gyvena nuolatos ir artimiausioje ateityje apsisprendžia likti gyventi Jungtinėje Karalystėje. Tad siekiant Britanijos pilietybės, visų pirma, reikia turėti teisę gyventi nuolatos. Dažnai teisė gyventi nuolatos yra įgyjama po penkerių metų, pragyventų Jungtinėje Karalystėje, jei asmuo atitinka tam tikrus nustatytus reikalavimus.

Įgijus teisę gyventi nuolatos, reikia dar vienus metus palaukti ir tik tada siekti Britanijos pilietybės, kuri suteikiama dviem pagrindais: asmeniniais arba tampant Britanijos piliečio sutuoktiniu. Britanijos piliečių sutuoktiniai gali siekti Britanijos pilietybės iš karto, po to, kai jiems yra patvirtinama teisė gyventi nuolatos, ir kai yra pragyvenę bent trejus metus santuokoje.

Tačiau esminis reikalavimas yra tas, kad Britanijos pilietybė yra suteikiama tik nepriekaištingos reputacijos asmenims, pagal valstybės nuožiūrą. Tai yra, valstybė visai neįsipareigoja suteikti pilietybės kiekvienam asmeniui, kuris to prašo. Toks valstybės sprendimas negali būti skundžiamas.

„SS Family Partners Ltd“ Londone įkūrėja SAULĖ VOLUCKYTĖ.

Kiti reikalavimai yra anglų kalbos žinios bei „Life in the UK“ testo išlaikymas. „Life in the UK“ testas yra panašus į Konstitucijos žinių patikrinimą, tačiau taip pat suteikia informaciją, kur siekti pagalbos vienu ar kitu klausimu, bei skatina pilietiškumą ir įsijungimą į vietinės bendruomenės veiklą.

Taip pat įdomus aspektas yra ir tai, kad pilietybės įgijimo metu Britanijos pilietis savo asmeniniu parašu ir rekomendacija remia kitatautį, siekiantį Britanijos pilietybės. Britanijos pilietis privalo pažinoti kitatautį ne mažiau nei trejus metus. Dėl melagingų parodymų Britanijos piliečiui gresia baudos, o kai kuriais atvejais – ir pilietybės atėmimas.

Britanijos institucijos paraišką dėl pilietybės dažnai nagrinėja apie pusę metų, tačiau gali užtrukti ir ilgiau. Tuo metu, kai yra nagrinėjamas pilietybės suteikimo klausimas, asmeniui yra neleidžiama išvykti iš šalies, net ir tuo atveju, jei asmuo turi daugiau nei vieną pilietybę.

Šių metų balandžio 6 d. Jungtinėje Karalystėje įsigaliojo nauji imigracijos paslaugų ir pilietybės suteikimo įkainiai. Europos Sąjungos piliečiui lieka galioti 65 svarų įkainis dėl teisės gyventi nuolatos patvirtinimo. Tuo tarpu trečiųjų šalių piliečiams teisė gyventi nuolatos yra įgyjama už 2297 svarų, jei toks asmuo nėra Europos Sąjungos piliečio šeimos narys.

Jungtinės Karalystės pilietybės suteikimo įkainis yra 1282 svarai. Į šią sumą yra įskaitomas iškilmingos pilietybės suteikimo ceremonijos mokestis. Taip pat nereikia pamiršti išlaidų, susijusių su anglų kalbos žinių įrodymų rinkimu ir „Life in the UK“ testo laikymu.

Papildomai yra mokama pasirinktam imigracijos paslaugų specialistui. Dažnai imigracijos specialisto paslaugų ir konsultacijos pasigendama, kai paraiška dėl vienų ar kitų priežasčių yra atmetama.

– Kokias privilegijas įgyja Lietuvos/Europos pilietis, tapęs Britanijos piliečiu?
– Visų pirma įgyja teisę balsuoti ir aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime bei siekti naujų karjeros galimybių, kurios yra prieinamos tik Britanijos piliečiams. Taip pat gali konkuruoti kartu su britais dėl darbo ir karjeros galimybių tarptautinėse organizacijose. Lietuva nėra visų tarptautinių organizacijų pilnateisė narė.

– Kalbant ne iš profesinės pusės, bet asmeninio požiūrio, kaip tapimas Britanijos piliečiu veikia emocinį gerbūvį, kitų žmonių, ypatingai, britų požiūrį į asmenį? Ar kinta žmogaus gyvenimas, vertybės, socialinis ratas?
– Asmuo, tapęs Britanijos piliečiu, gali pranešti visam pasauliui, kad Jungtinė Karalystė jį patikrino, ir jis niekuo nenusileidžia Britanijos piliečiams, kurie gimė čia. Įgyta Britanijos pilietybė keičia asmens statusą pačių Britanijos piliečių akyse. Asmuo tampa pilnateisiu visuomenės nariu.

Reikia nepamiršti, kad kasdieninėje visuomenėje žmonės yra dažnai skirstomi į Britanijos piliečius ir visus kitus kitataučius. Visuomenėje yra nusistovėjęs požiūris, kad Britanijos piliečio žodis yra svaresnis už kitataučio žodį. Referendumo metu Europos Sąjungos piliečiai neturėjo teisės pasisakyti, nors balsavimas realiai darė įtaką jų teisėms Jungtinėje Karalystėje.

Žinau ne vieną atvejį, kai kitataučiui yra specialiai sudaromos konfliktinės situacijos, kurių metu yra grasinama policija ir pan. Toks konfliktas užsibaigia, kai asmuo parodo Britanijos pasą. Tada jau policijos kviesti nebereikia, nes įsijungs visos apsaugos, kuriomis valstybė gina ir palaiko savo piliečio teises.

Dažnai tik atvykus į Jungtinę Karalystę ir ieškant būsto nuomai, yra prašoma Britanijos piliečio rekomendacijos. Jokio kito piliečio rekomendacija yra netinkama. Dabar yra įvestas naujas reikalavimas, kur būsto šeimininkai privalo įsitikinti, kad nuomininkas nepažeidžia nustatytų migracijos reikalavimų ir turi teisę šalyje gyventi legaliai.

– Ko, tapęs Britanijos piliečiu, netenka lietuvis? Žinoma, Lietuvos pilietybės, bet ar yra dar kažkokių padarinių?
– Lietuvos piliečiui prigimtinė teisė į Lietuvos pilietybę yra įtvirtinama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tas pats Konstitucijos straipsnis nustato, kad įstatymo tvarka yra suteikiama teisė į dvigubą pilietybę. Lietuvos piliečiai to įstatymo laukia daugiau nei 20 metų, kas tik rodo politinės valios nebuvimą.

2011 m. nacionalinio gyventojų surašymo Lietuvoje metu, reikėjo keisti surašymo kriterijus, kad Lietuvos gyventojų būtų priskaičiuojama daugiau. Tai yra ne tik kėsinimasis į Lietuvos Respublikos piliečio prigimtinę teisę, kurią garantuoja Konstitucija, bet ir nesirūpinimas valstybės ateitimi. Asmuo, gimęs ir užaugęs Lietuvoje bei puikiai mokantis lietuvių kalbą, rizikuoja tapti užsieniečiu savo paties gimtinėje. Lietuva nustato be galo dideles kliūtis savo piliečiams.

Iš Britanijos pusės jau yra numatyta, kad tuo atveju, jei nebus išsideramos „Brexit“ sąlygos, bus pereinama prie tarptautinių dvišalių prekybos sutarčių, kurios galiojo prieš Jungtinei Karalystei tampant Europos Sąjungos nare. Dažnai tokios sutartys numato tam tikras piliečių judėjimo teises.

Konkrečios aplinkybės priklausys ir nuo konkrečių valstybių. Gana plačiai yra žinoma, kad, pavyzdžiui, tam tikrose Afrikos kontinento valstybėse į Britanijos pilietį yra tebesikreipiama kaip į šeimininką, ir Britanijos piliečio žodis yra svaresnis už čiabuvio. Tai yra kolonijinės politikos liekanos.

Reikėtų nepamiršti ir to, kad dar visai neseniai Britanijos pilietybė buvo suteikiama įvairiais pagrindais Jungtinės Karalystės įtakos zonose, tačiau tokia pilietybės kategorija nesuteikė teisės gyventi pačioje Jungtinėje Karalystėje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tam tikrų valstybių piliečiai, kurių valstybės turi glaudžius istorinius ryšius su Didžiąja Britanija, įgyja teisę į bevizį režimą Europos Sąjungoje.

Patriotizmo ribos

Kita kalbinta anonime norėjusi likti pašnekovė kaip tik šiuo metu intensyviai svarsto pilietybės keitimo klausimą. 27 metų lietuvė į Angliją atvyko prieš dešimtmetį, kurį laiką praleido studijuodama Kinijoje. Baigusi turizmo ir verslo vadybą, jauna moteris dirba administratore, taip pat anglų kalba rašo straipsnius apie keliones ir maistą.

Svarstyklės linksta link Britanijos pilietybės: pašnekovė ateitį planuoja būtent Didžiojoje Britanijoje, nori jaustis rami ir sava ten, kur kuria savo gyvenimą. Mergina teigia, jog buvo ne juokais sunerimusi, kai „Brexit“ parodė tikruosius britų jausmus emigrantams. Niekada nedirbusi „juodų“ darbų, puikiai įsiliejusi į vietinę kultūrą ir beveik visai su tautiečiais nebendraujanti pašnekovė nuliūdo, kai situacija pakrypo tokia linkme – britai nebenori vargšų emigrantų, o Lietuva vis dar miega vietoj to, kad skubiai svarstytų dvigubos pilietybės klausimą.

Prabilusi apie norą įgyti britišką pasą, pašnekovė sako skaudinanti savo tėvus, nes jie – Lietuvos patriotai. Tačiau tokia dviprasmė padėtis trukdo jaunam žmogui ieškoti savęs pasaulyje, todėl labai giliai širdyje ji tikisi dvigubos pilietybės įstatymo patvirtinimo: „Dvigubos pilietybės įstatymas pakeistų, manau, nemažai. Prisipažinsiu, jog šiandien manęs Lietuva nei kiek nevilioja, man neįdomu, kaip ten įprasta, kiek mano kaimynas uždirba ir kodėl kokia nors Laimutė iš penkto buto nusipirko naują automobilį, nors darbo neturi. Tačiau aš noriu turėti teisę rinktis. Noriu turėti pasirinkimą neatsisakyti savo prigimtinių šaknų, nors Lietuvoje negyvenu ir dabar planuoju ateitį Anglijoje, į šulinį nesu linkusi spjauti. Mes esame lietuviai. Ir jais būti teisė neturėtų būti atimta“.

Šiai dienai moteriai priimtinesnė yra Jungtinė Karalystė: kultūra, vertybėmis, aktualijomis, gyvenimo būdu ir stiliumi. Britiškas pasas padėtų atverti daugiau durų, ypatingai keliaujant ar planuojant dirbti/kraustytis į tolimesnes šalis, pvz.: Kanadą, Australiją ar tą pačią Kiniją. Lietuvė įsitikinusi, jog jaustųsi saugesnė, labiau aprūpinta, būdama šios šalies piliete, ne tik dėl pačios savęs, tačiau ir dėl vaikų bei anūkų ateities.