17-os jis užsidirbo pirmąjį milijoną. Būdamas 21-erių – prarado viską. Padedamas draugo grįžo į verslą. Jis iki šiol skaito ne geriau nei aštuonerių metų vaikas ir nepajėgia taisyklingai užrašyti žodžio „business“ (angl. Verslas).

Tačiau vaikinas konsultuoja JAV ir JK vyriausybes technologijų klausimais, dėsto universitete ir netgi kandidatavo į vietos savivaldybę. Šiandien 26-erių metų Benui priklauso „The Rainmakers“, verslo ir inovacijų kompanija.

Paini jaunuolio istorija

Benas Way’us užaugo Ekseterio mieste (Exeter), Devono grafystėje. Vaikino tėvai išsiskyrė jam būnant vos 5-erių. Iki tol vaikas namuose matydavo tik barnius ir konfliktus. Tėvams išsiskyrus, Benas liko gyventi su mama Hermiona (Hermione Way) ir vyresne seserimi.

6-erių Benas pradėjo lankyti vietinę pradinę mokyklą, kurioje, beje, dirbo ir mama. Jis nuo mažens buvo hiperaktyvus bei labai emocionalus. Beno motina pradėjo įtarti, kad vaikas gali būti disleksikas. Ji pasirodė esanti teisi. Būtent dėl šio sutrikimo jis taip ir neišmoko nei taisyklingai skaityti, nei rašyti – Benas sėdėdavo mokyklos suole su popieriaus lapu ir pieštuku rankoje nesugebėdamas nieko parašyti. Buvo atvejų, kai verkdamas Benas atbėgdavo pas mamą į klasę ir puldavo jai į glėbį – tik ten jis rasdavo paguodą. Skaičiai ir raidės Benui atrodė tarsi ne iš šio pasaulio. Tai siutino mokytojus ir ilgainiui berniukas tapo nervingas bei agresyvus, įsiveldavo į ginčus su klasiokais, pradėjo atsikirsti mokytojams. Buvo aišku, kad mokyklos vadovybė ilgai su tuo nesitaikstys. Netrukus Beno motinai buvo pasiūlyta susirasti kitą darbą, o berniukui – pakeisti mokyklą.

Tačiau situacija ir kitoje mokykloje nepagerėjo. Naujoji mokytoja už „nemokšiškas“ skaitymo pastangas Beną užrakindavo vieną klasėje po pamokų. Kartą, paliktas po pamokų, jis nuvertė visas knygų lentynas. Tąsyk mokytoja Benui išpranašavo: „Tu niekuomet neskaitysi ir nemokėsi rašyti. Gyvenime nieko nepasieksi.“

Širdgėlą vaikas parsinešdavo namo. Iš pykčio jis yra sulaužęs duonos skrudintuvę, nuo staliuko nuvertęs televizorių. Nors motina ir labai mylėjo sūnų, tačiau nebežinojo ko griebtis, ką daryti. Viskas pasikeitė tuomet, kai Hermiona vieną dieną netikėtai įsisodino Beną į automobilį, nuvežė pas tėvą ir pasakė: „Nuo šiol gyvensi čia.“ Tėvas pasirodė griežtesnis – vakarais pasodindavo mažąjį Beną prie stalo ir liepdavo mokytis daugybos lenteles. Tačiau rezultatai mokykloje negerėjo.

Kai Benui buvo devyneri, jis tėvui prasitarė, jog norėtų nusipirkti plaukiojimo valtį. Jau sekantį vakarą berniukas pradėjo skaičiuoti, kiek pinigų reikės susitaupyti. Benas iškart perprato matematikos taikymą tikrose, gyvenimiškose situacijose. Šiandien Benas sako: „Disleksikai negali prisiversti kažko daryti, jei nemato priežasties.“

Ironiška, nors Benas iki šiol negali skaityti geriau negu 8-erių metų vaikas ir paraidžiui ištarti žodžio „business“ (angl. verslas), mokytojai niekuomet neįtarė, kad jo intelekto koeficientas siekė 150.

Šiandien Benas teigia, kad disleksija turi ir savų privalumų. „Tai negalavimas, kuris leidžia įsisavinti informaciją skirtingai, mąstyti kitaip. O technologijos amžiuje, tai labai naudinga“, – teigia verslininkas. Jis netgi norėtų, kad jo vaikai taip pat gimtų disleksikais. 

Pirmąjį rimtą verslo planą Benas sukūrė būdamas 11-os. Tuo metu, tėvui padovanojus nešiojamą kompiuterį, Beno gyvenimas netikėtai apsivertė aukštyn kojomis. Kompiuteriai tada vis dar buvo retenybė ir ypatingai sužavėjo būsimąjį verslininką. „Kompiuterį nešiojausi kartu su savimi į mokyklą. Naudojantis juo galėjau pritaikyti savo žinias, galėjau daryti bet ką! Vos tik tai supratau, niekas nebegalėjo manęs sulaikyti. Pasaulis buvo po mano kojomis – aš netgi būčiau išdrįsęs įžengti į Pentagoną“, – The Times dienraščio žurnalistui neseniai pasakojo Benas.

Nuo tada jaunuolis be perstojo domėjosi kompanijų veikimo mechanizmais ir sulaukęs 14-os atidarė pirmąją įmonę. Būdamas 15-os, Benas už teikiamas kompiuterines paslaugas prašė 14 svarų per valandą atlygio. 17-os jis nutraukė mokslus tam, kad galėtų daugiau laiko skirti įmonės plėtrai. Vaikinas įdarbino tris darbuotojus, o pačios įmonės apyvarta tuo metu jau siekė 60 tūkst. svarų per metus.

Pamatę dokumentinę laidą per televiziją apie jaunąjį verslininką, Benui paskambino vieno investicijų fondo atstovai iš Džersio (Jersey), JAV. „Benai, mes turime daug pinigų, ar nenorėtum šiek tiek?“ – amerikietiškai, iš karto prie reikalo, išdėstė jie. Buvo sutarta dėl susitikimo. Prieš jiems atvykstant, Benas atitinkamai pertvarkė savo kabinetą, siekdamas sudaryti didesnės firmos įvaizdį: „Iš kabineto išnešėme visus mažesnius stalus. Gavome didelį stalą, prie kurio galėjo atsisėsti daugiau žmonių. Jį pastatėme viduryje.“ Susitikus Benas pasakojo apie įvairias savo idėjas, kai tuo metu atstovai jį pertraukė sakinio viduryje: „Kiek pinigų tau reikia?“ Benas nieko nesvarstęs, šaltu veidu pareiškė, jog reikalingi 25 mln. svarų. „Ir jie sutiko! Ak, geri buvo laikai”, – prisimena Benas.

Sutartyje numatytos tam tikros sąlygos: Benui buvo draudžiama vartoti alkoholį, keisti išvaizdą, o išeinant kur nors po 10 valandos vakaro, jis turėjo būti prižiūrimas vyresnio globėjo – negana to – jam buvo draudžiama miegoti su merginomis, kurias Benas pažinojo mažiau nei tris mėnesius. Tačiau jis sutiko.

Netrukus Benas jau turėjo prabangius apartamentus Džersyje, jo atlyginimas siekė 150 tūkst. svarų per metus. Be to, vaikinui priklausė dalis naujai įkurtos įmonės „Waysearch“ akcijų. Tuo metu mokesčių inspekcijai jis deklaravo 18 mln. svarų vertės turtą. Benas persikėlė gyventi į Londoną, išsinuomojo namą Notting Hill rajone.

Sulaukus 18-os, “komendanto valandos” punktas iš sutarties buvo išbrauktas. Benas galėjo kas vakarą valgyti garsiajame „The Ivy“ restorane, o naktinis klubas „Cafe de Paris“ tapo antraisiais jo namais. Tačiau, nors ir apsuptas žmonių, Benas jautėsi izoliuotas ir vienišas.

Po ginčo su investuotojais 2001 metais Benas buvo pašalintas iš verslo ir prarado viską: pinigus, namus ir merginą, kuriai, labiau nei Benas, patiko geras gyvenimas su jaunuoju milijonieriumi. Benui buvo pareikšta, kad „Waysearch“ projektas - nutraukiamas. Tuo metu jis persikėlė gyventi iš Londono į draugo Kriso Moso (Chris Moss) namus Njuburyje, Berkšyre (Newbury, Berkshire). „Laimei, turėjau vieną fantastišką draugą, kuris man padėjo atsistoti ant kojų“, – prisimena Benas.

Dabartis

Šiandien Benui priklausanti kompanija „The Rainmakers“, įsikūrusi Covent Garden rajone Londone, užsiima naujų verslo krypčių formavimu. Kasmet finansuojami keli rizikingi projektai. Anot Beno, visi jie generuoja itin ženklią grąžą; gera idėja gali sutaupyti arba uždirbti įmonėms milijonus.

„Mūsų netgi buvo paprašyta surasti sprendimą, kaip prekės ženklą patalpinti mėnulyje. Jau sugalvojome... Galėčiau jums papasakoti, tačiau po to turėčiau jus nužudyti!“ – šmaikštauja vaikinas interviu britų žurnalistams metu.

Aplinkosaugos technologijos yra viena prioritetinių „The Rainmakers“ krypčių. Ateityje kompanija ruošiasi įkurti aplinkosaugos fondą. „Tikiu, kad aplinkosaugos projektai yra perspektyvūs bei patrauklūs vartotojui. Laimei, prieš penkerius metus dirbau technologinių projektų vadovu vienai didelei finansinių įmonių grupei. Ten susipažinau su keliais aplinkosaugos projektais bei ilgalaikiu išperkamuoju finansavimu. Aš noriu juos abu sujungti į vieną“, – artimiausiais planais dalinasi „The Rainmakers“ vadovas.

Šalia milijoninių kontraktų Benas randa laiko ir akademiko pareigoms „Imperial College London“, kuriame dėsto verslumo įgūdžių programą. Jo patarimas jauniesiems verslininkams – būti pasiruošusiam bandyti vėl ir vėl. „Nesijaudinkite dėl nesėkmės, – teigia milijonierius. Ji išmokins daugiau nei sėkmė“.
Daugiausiai jėgų šiuo metu vaikinas sutelkęs ties semantinio tinklo, kitaip vadinamo web 3.0 kūrimo. „Naujoms įmonėms rekomenduoju atkreipti dėmesį į Microsoft Live Labs – labai nauja, įdomu ir modernu“, – sako jis.
Pernai metais jaunasis verslininkas kandidatavo ir į Londono Vestminsterio (Westminster) rajono savivaldybės tarybą. „Tai įdomi veikla, tačiau manau, kad būtų per sunku dirbti tradicinės politikos aplinkoje. Geriau palauksiu, kol politika pasivys realų pasaulį“, – teigia Benas.

„Ką gyvenimas duoda – tą ir atima. Koncentruokitės ties teigiamais dalykais. Pinigai – dar ne viskas,“ – nemokamus patarimus dalina Benas Way’us.

Parengta pagal "The Times", "The City Life" ir internetinę medžiagą