Sausio 21, 2015
Lietuvis be aukštojo pardavinėja rezidencijas už 19 milijonų svarų (foto)
Natalija Voronina 1
Ant pasaulio krašto Didžiąjame Kanjone Amerikoje. Tačiau gyvenime Vilhelmas kopia tik į viršų. © Asmeninio archyvo nuotr.

Netikėta tėčio netektis ir nebaigtas aukštasis nesustabdė lietuvio siekti užsibrėžtų tikslų. 30-ties sulaukusį vyrą užsispyrimas ir atkaklumas atvedė į Londoną. Čia Vilhelmas Navickas tapo vadovaujančiu bendrasavininkiu sparčiai augančiame nekilnojamojo turto kompanijų tinkle.

„Londonietė” su verslininku kalbėjosi apie ilgas darbo valandas pakeliui į sėkmę ir keliones po pasaulį.

Vilhelmai, kas jus atvijo į Londoną?

Esu kilęs iš Šiaulių. Tėtis dirbo chirurgu, mama augino keturis mus: mane ir dar tris mano brolius.Turėjome puikius didelius namus. Mokiausi vidurinėje, buvau apsuptas draugų ir, atrodo, nieko netrūko. Tačiau man būnant vos 15 – kos, netekome tėčio. Viskas apsivertė aukštyn kojomis. Mamai buvo labai sunku. Velniškai trūko pinigų.

Tada ir kilo pirmos mintys apie Didžiąją Britaniją – šalį, kurią tuo metu visi liaupsino, tačiau gyventi ir dirbti joje dar buvo nelegalu.

Pabaigęs vidurinę mokyklą, nutariau studijuoti teisę Mykolo Romerio universitete. Teko dirbti, mokslai buvo brangūs, o ir be galo norėjosi mamai padėti. Po pirmųjų studijų metų nutariau pasiimti akademines atostogas. Planavau atvažiuoti į Londoną, užsidirbti pinigų likusioms studijoms. Tačiau Anglijos sostinė mane prisijaukino. Mintys grįžti į Lietuvą vis tolo, kol galiausiai grįžti išvis nebenorėjau.

Nuo statybininko iki agento

Kaip Jus Londonas pasitiko prieš dešimtmetį?

Nemeluosiu, pradžia kaip ir daugeliui tautiečių, nebuvo lengva. Teko padirbėti ir statybose, ir viešbutyje lagaminus panešioti. Dirbau daug ir atsakingai, tad likau pastebėtas - buvau paaukštintas. Kai tapau konsjeržu, beje, tuo metu jauniausiu visame Londone, supratau, kad galiu dar daugiau.

Pažįstamas parekomendavo išbandyti sėkmę didžiausioje nekilnojamo turto agentūroje pietryčių Londone. Reikėjo pasistengti: tam, kad gaučiau pardavimų konsultanto poziciją, teko įveikti ne vieną interviu, o įsidarbinus - visus pirmuosius metus plušau daugiau nei kiti. Norėjau įrodyti, kad esu vertas man patikėtų pareigų.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Buvau užsispyręs: dirbau neskaičiuodamas laiko ir negailėdamas savęs. Pelniau pripažinimą ir sėkmingai kilau karjeros laiptais. Per penkerius metus jau galėjau skinti savus darbo vaisius - tapau apskrities vadovu. Buvau atsakingas uz trijų biurų komandas: vedžiau apmokymus, organizavau kolegų darbą, šalinau spragas. Pasiekiau tai, ko net, dvigubai ilgiau kompanijoje dirbantys, kolegos galėjo pavydėti.

Petrauka dėl kelionės aplink pasaulį

Pačiame karjeros pike su sužadėtine išsiruošėte kelionei aplink pasaulį. Nutarei, kad savo jau atidirbai ir pats laikas – pailsėti?

Karjeroje nutariau padaryti pertrauką. Išėjau iš darbo su pasiūlymu grižti, jei tik norėsiu. Juk jei ne aš - tai kas? Jei ne dabar - tai kada?

Kelionę planavau  ilgai ir kruopščiai: per vienerius metus apkeliavome 39 šalis, tad planas buvo būtinas. 3 savaites keliaudavome, savaitę ilsėdavomės. Vienoje vietoje nepraleisdavome daugiau nė dviejų dienų. Norėjosi kuo daugiau pamatyti, sutikti kuo daugiau žmonių, pažinti skirtingas kultūras.

Tailandas ir Australija – šalys, kuriose norėjosi likti: oras, maistas, žmonės mus sužavėjo, tačiau atstumas ir reikalingų dokumentų gausa kėlė dvejonių.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Indija - sukrėtė. Beprotiškas kontrastas tarp turto ir skurdo. Saulės pasitikimas Gongo upėje tarp plaukiančių numirėlių. Važiavimas dešimt tūkstančių žmonių talpinančiu traukiniu ir minia vietinių, vis besistengiančių per langus į jį įlipti. Verkiantis tėvas su naujagimiu ant rankų skuduriniame name ant greitkelio krašto.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Po tokių potyrių mano vertybės dar labiau sustiprėjo: reikia branginti tai, ką turi. O visgi kiek daug mes turime!

Namie neliko

Ar sukdami ratą aplink planetą, užsukote į Lietuvą? Nepanorote ateities kurti gimtinėje?

Lietuva - paskutinė šalis, kurią aplankėme prieš grįždami į Londoną. Planavome likti, vis kirbėjo mintis: jei sugebėjau karjeros pasiekti Anglijoje, kodėl nepabandžius Lietuvoje? Buvau netgi įsidarbinęs nekilnojamo turto kompanijoje Vilniuje, tačiau joje neužsilikau. Bendradarbiavimas tarp kolegų man nebuvo priimtinas: neorganizuotumas, rinkos  nuostatų ir taisyklių neegzistavimas, o ir lipimas kitiems per galvas - ne mano kelias. Buvo minčių išbandyti sėkmę kitose srityse, tačiau šiai dienai būti sąžiningu verslininku Lietuvoje, laiku mokančiu mokesčius ir padorius atlyginimus darbuotojams - be galo sudėtinga.

Grįžote i Londoną. Kodėl visgi pasirinkote šį nuolat skubantį miestą?

Londonas - perspektyvus Europos miestas. Jame turėjau surinkęs didelį žinių bagažą. Nusprendžiau, kad nereikia išradinėti dviračio, o dirbti mieste, kurį puikiai pažistu, ir daryti tai, kas patinka, ir ką sugebu geriausiai.

Grįžau ir prisijungiau prie „Savoy Group” - nekilnojamo turto kompanijų tinklo, kuriame gimė ir išaugo „Agent House”. Dirbame su investicijomis iš viso pasaulio, pardavinėjamo nekilnojamo turto spektras taip pat labai platus: nuo £200 tūkst. kainuojančių namų iki £19 milijonų vertės privačių rezidencijų.

Visai neseniai dirbome tik su rytų, pietryčių ir centrine Londono dalimis. Šiuo metu plečiamės į vakarinę sostinės pusę. Artimiausiuose planuose - ir kiti Anglijos miestai.

Lietuviai - tvarkingesni nuomininkai

Kas Londone gyvenantiems tautiečiams šiai dienai aktualiau: nuoma ar pirkimai?

Dirbame su žmonėmis iš viso pasaulio. Tiesa, pastebėjau, kad užsieniečiams aktualesni jau suremontuoti namai, o lietuviai nebijo įdėti ir savo rankų darbo.

Kaip nuomininkai – tautiečiai tvarkingi ir atsakingi: nuomos mokamos laiku, neretai būsto problemas ir smulkius gedimus susitvarko patys.

Nuoma vis dar populiaresnė, tačiau pirkimai pamažu vejasi: tautiečiai vis dažniau keliasi kvalifikacijas, dirba geresnius darbus ir gali įsigyti nekilnojamojo turto.

Tiesa, retkarčiais pasitaiko lietuvių, norinčių vienaip ar kitaip apeiti reikalavimus, bet pasikonsultavę su manimi, supranta - tai atneš daugiau praradimų nei naudos. Mes norime išlikti sąžiningi ir individualiai, ir kaip kompanijų tinklas. Juk neverta pritraukti vieną klientą, o dėl jo prarasti dešimtis?

Kokie Jūsų ateities planai?

Ateinančių 5-erių metų tikslas - tapti nepriklausomu nuo vietos ir laiko, apkeliauti dar daugiau pasaulio šalių ir pasenti kur nors svetur.

Tereikia turėti daugiau ryžto ir atkaklumo siekiant savų tikslų. Nebijokite svajoti, nuo svajonės viskas ir prasideda!

Akimirkos iš Vilhelmo ir jo sužadėtinės kelionės aplink pasaulį:

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Sužinokite naujienas pirmi - sekite mus Facebooke!

Straipsnio komentarai

Panašūs straipsniai