Rugpjūčio 4, 2015
Fotografo meilė „ekstrymui” užgožė bet kokį kitą sportą (video)
Barbora Grigaliūnaitė
Susižavėjimas ekstremaliu sportu Aldą Ten aplankė netikėtai - tada, kai to visai nesitikėjo. © Aldo Ten nuotr.

Jau dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Aldas Ten prisipažįsta, kad iš tėvynės jį išvijo noras pamatyti pasaulį. Šovus šiai idėjai, iššūkių nebijantis, vietoje nenustygstantis jaunas vyras nusipirko bilietą, kaip pats sako, „į niekur”, ir neatsigręždamas išmovė gaudyti savo laimės. 

Ekstremalaus sporto mėgėjo pseudonimas atkeliavo kartu su pomėgiu fotografijai. Daug laiko praleidžiant fotografuojant vakarėliuose, norėjosi kažkokio trumpo ir įsimintino vardo. Keliones ir nuotykius mėgstančiam vyrui puikiai tiko prie vardo nejučia atsiradęs tolimą kryptį nurodantis žodelis „Ten”. Dabar pravardė taip prigijo, kad ja prisistato net nepažįstamiems.

Užsikrėsti Aldo entuziazmu bei trykštančia gyvenimo energija labai paprasta. Vien tik prie kavos puodelio pasišnekėjus apie vaikino mėgstamas ekstremalaus sporto šakas tuoj pat aplanko didžiulis noras viską išbandyti pačiai. Aldas tikina, kad meilė „ekstrymui" tikrai „užkrečiama”.

Meilė „ekstrymui” aplankė netikėtai

Aldas „Londonietei” pasakojo, kad kaip ir bet kokia meilė, susižavėjimas ekstremaliu sportu atėjo netikėtai - tada, kai to visai nesitikėjo. 
„Prieš kokius 5-erius metus man į rankas pakliuvo mažas valdomas aitvariukas, ir teko su juo paskraidyti Palangoje prie jūros esant labai dideliam vėjui.” Tąkart jį aplankė neapsakomai geras jausmas, o vėliau labai greitai sekė supratimas, kad tai turi tapti neatsiejama jo gyvenimo dalimi. „Jausmas buvo tikrai neišpasakytai geras. Tada supratau, kad noriu didelio aitvaro.” Šiandien vyro garaže jau kabo trys dideli aitvarai.

Pasak „Londonietės” herojaus, „nėra nieko geriau, kaip po dienos darbų, o dar geriau vietoje jų, šokti į jūros bangas ir nuo visko „atsijungti”. Lėkti su vėju, šokinėti per bangas, susitikti su savo draugais ir bendraminčiais.”

Tiesa, Aldas prisipažįsta, kad jam labai gaila, jog ši meilė nepasirodė kokių 15-ka metų anksčiau, dar gyvenant taip šiam sportui tinkamoje gimtojoje Palangoje.

Tradicinės sporto šakos nesudomino

Kadangi Aldo tėtis buvo sporto mokyklos vadovas, vaikystėje vyrui teko išbandyti praktiškai visus sporto būrelius. „Matyt, tėtis norėjo, kad sportuočiau ir aš. Deja, nei viena tradicinė sporto šaka man „neprilipo”, - prisiminė vyras.

„Jungtinėje Karalystėje yra susibūrusi didelė lietuvių jėgos aitvarų entuziastų grupė, kurią vadiname „UK Kaitiorai’’. Šiuo metu grupė jungia net apie 180 narių. Su dalimi iš jų ir bėga mano visas laisvalaikis ir tobulėjimas šioje srityje”, - aiškino Aldas. 

„Kai nėriau į šį sportą, neturėjau nė vieno pažįstamo. Pradžia buvo sunki ir skausminga, kaip ir daugelio mūsų grupės narių, kurie buvo savamoksliai,“ - pasakojo jaunas vyras.

Kalbantis Aldas prisiminė ir įspūdingiausią vieno „kaitioro” mokymosi kaituoti  Londone istoriją, kai perskridęs Becktono pievą šis nusileido ant šalia esančio namo stogo. „Bet viskas baigėsi laimingai”, - šyptelėjo Aldas Ten. 

Tuo tarpu kasmet atėjus žiemai, jėgos aitvarus pakeičia žiemos sportas  -  snieglentės.

„Kiekvieną žiemą „UK Kaitiorų’’  komanda organizuoja grandiozines išvykas (20-40 žmonių) į kalnus, o pavasarį ir rudenį keliaujame į vėjuotas, šiltas šalis. Taip smagu plaukioti tik su šortais, ypač, kai žiemą tenka rengtis net porą plaukiojimo kostiumų, kad bent valandėlę galėtume paplaukioti”, - prisiminimais dalinosi sportininkas.

Galvoje – tik vėjas

Aldas „Londonietei” pasakojo, kad jam dar nuo mažens mama sakydavo: „Tau tik vėjas galvoje’’. „Žinoma, ji turejo omeny, matyt, ką kitą”, - šypteli vyras – „Bet galiu pasakyti, kad man tikrai šiuo metu tik vėjas galvoje. Kas rytą atsikėlęs pirmiausia patikrinu orų prognozes ir viliuosi, kad savaitgalis bus vėjuotas.”

Fotografija neprilygsta „ekstrymui”

Sportas ir fotografija Aldo gyvenime yra neatskiriami, nes tai du patys mėgstamiausi vyro užsiėmimai. Tačiau Aldas Ten prisipažįsta, kad fotografija jam - tik hobis. Iš šio amato duonos valgyti vyras nenorėtų. „Mėgstu daryti tik tai, kas man patinka. Visada atsirenku projektus, atsižvelgdamas į jų įdomumą. Kad ir kaip apmaudu būtų, patys širdžiai mieliausi dalykai dažniausiai būna nekomerciniai”, - atviravo vyras. 

Aldas aiškino, kad „kartais tenka ir vestuvėse, ir krikštynose „pachaltūrinti’’, bet ko gero, sudaužyčiau kamerą, jai tai tektų daryti kasdien”.

Pasak vyro, jo draugams labiausiai sekasi tuomet, kai šis gydosi sportuojant patirtas traumas, nes tuomet visą laiką gali skirti fotografijai. „Kol gydausi sužeidimus, su kamera važiuoju prie jūros ar ten, kur sportuoja draugai. Vėliau visi būna  apdalinti mano darytomis nuotraukomis, kurios neretai tampa ir jų „Facebook’o" paskirų profilio atvaizdais.”

Baigdamas pokalbį Aldas Ten garsiai pasvarsto: „Smagu laiką leisti pajūryje, vandenyje, aplink nuostabūs žmonės. Visi draugiški, nesvarbu, kad skirtingi. O kalnai taipogi turi neapsakomą savo žavesį ir didybę. Būtų didžiausia nuodėmė bent kartą metuose neišvažiuoti įkvėpti šalto oro ir..  pasivolioti sniege.” Po šių žodžių tikrai nesunku suprasti, kodėl vyras stačia galva pasinėrė į ekstremalų sportą.

 

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai