Balandžio 11, 2017
Lietuvės verslas - iš aistros flamingams
Živilė Kasparavičiūtė 1
Gintė Valeikaitė tarp Kensington Roof Gardens flamingų.

Kensingtono soduose ant stogo (Kensington Roof Gardens) flamingams grakščiai kedenant sparnus su kosmetinių maišelių dizainere Ginte Valeikaite gurkšnojame šampaną ir kalbamės apie nenumaldomą poreikį kurti ir žingsniuoti savo svajonių link. Jauna verslininkė nestokoja užsispyrimo savo kūrybinėmis vizijomis dalintis su unikalių gaminių ieškančiais žmonėmis, todėl šiandien ir taures kelti yra dėl ko – gegužę jos prekės ženklui „Lemon and Blair“ sukanka vieneri. 

Kas įkvėpė įkurti „Lemon and Blair“?
Visuomet man ne knygos rūpėjo, bet norėjosi duoti darbo rankoms. Kažkada Londone rinkau lėšas labdaros organizacijai, kuri rūpinasi rūgštimi nudegintomis aukomis. Siuvau prijuostes, kad jas parduodami surinktume pinigų. Žmonėms jos labai patiko. Tačiau supratau, jog jos nėra tai, ką norėčiau gyvenime siūti ir pradėjau galvoti, kur dar galėčiau panaudoti adatą ir siūlą. Ėmiau ir pasidariau sau makiažo maišelį su flamingais. Sesės paskatinta nutariau juos kurti ne tik sau. 

Vis svarstau, kodėl toks neįprastas pavadinimas?
Svajojau vieną dukrą norėjau pavadinti Lemon, o kitą Blair. Bet man vaikinas pasakė: „Jokiu būdu! Rinksimės ką nors panašaus į John'ą“. Tuomet nusprendžiau, kad jei ne vaikai, tai mano kompanija bus šitaip pavadinta.

 

Kur išmokai siūti? 
Iš mamos, ji daug siūdavo. Prisimenu, būdama devynerių iš senų džinsų pasiuvau penalinę ir padovanojau sesei. Tobulėju kasdien, neseniai baigiau siuvimo kursus. 

Kas tave įkvepia? 
Oi, gaunu įkvėpimo visur. Štai matau tas spalvas (mosteli ranka į šalia besistiebiantį gėlyną)... Man yra gražu ruda, mėlyna. Dažnai dizainą susapnuoju. Pavyzdžiui, drugelių kolekcija mane pirmiausia aplankė sapnuose. Viską piešiu pati, po to atspausdinu. Mano flamingas – pačios sukurtas.

Kodėl taip pametei galvą dėl flamingų? 
Kai buvau maža, mama iš Amerikoje gyvenančios tetos gavo lipdukų su flamingais, kuriuos užklijavo ant spintelės virtuvėje. Ir nuo tada flamingai palietė mano širdį. Man jie asocijuojasi su egzotika, šiltais kraštais. Kadangi Lietuvoje jų nematau, apie juos svajoju dvigubai daugiau.

Kokiai moteriai skiri savo kūrinius?
Tai, kuri ieško gaminio, kuris nebūtų pagamintas Kinijoje, yra veganiškos mados gerbėja (nenori tikros odos) ir tai, kuri drąsiai renkasi ryškias spalvas ir dievina egzotiką.

Į kokias šalis paprastai keliauja tavo kosmetiniai maišeliai? 
Dažniausiai į Ameriką, Vokietiją, Prancūziją, žinoma, lieka ir Anglijoje. 

Su kokiais sunkumais susiduri kurdama savo prekės ženklą?
Kai neturi jokių pažįstamų, reikiamų kontaktų, užnugario, pradėti nuo nulio yra sunkiausia. Kai esi naujokas savo srityje, žmonės iškart neįvertina prekės ženklo, ne visada yra pasiruošę mokėti pinigus už gaminį, prie kurio praleidžiu išties daug laiko.

 

Ar turi patarimą tiems, kurie kaip tik šiuo metu svarsto pradėti savo kūrybinį verslą? 
Turiu. Pati apie tai labai ilgai galvojau. Daryk tai, kas tau arčiausiai širdies ir jei pavargsti – nepasiduok, pailsėk ir daryk toliau. Tiek kartų norėjau viską mesti! Atrodo, niekas nejuda į priekį, aplinkiniai bando nupiginti, nesuprasdami tikrosios mano rankdarbio vertės. Atrodo, kad darau su meile ir niekas nenori. Tuomet atsipūčiau, susikaupiau ir ėjau toliau. Šiuo metu viskas juda į priekį. 

Kas teikia daugiausiai džiaugsmo šiame kūrybinio verslo kelyje? 
Galimybė save išreikšti, parodyti tikrąsias savo asmenybės spalvas. Mano aprangos stilius yra gana konservatyvus, bet aš dievinu ryškius aksesuarus, renkuosi spalvas, kurios ne kiekvienam patinka. Man gera galvoje besisukančius vaizdus perkelti ant materialaus paviršiaus, kuris suteikia džiaugsmo aplinkinių akims. 

Ar kada teko susidurti su žmonėmis, kurie menkino tavo svajonę, netikėjo vizija? Kaip elgeisi? 
Teko, dar ir kaip teko. Mano šeima mane nuolat palaiko, bet yra panašia veikla užsiimančių žmonių, kurie lyg ir nori konkuruoti su manimi, bando dalytis patarimais: „Aš bandžiau, žinok, nieko čia nepavyks“. Gal jie galvoja, kad jie man daro gera, ragindami mesti savo kelią ir rinktis kitą, bet iš tiesų tai visai nepadeda. Iš pradžių susigūždavau, bet dabar man terūpi mano šeimos nuomonė.

Kokie artimiausi kūrybiniai projektai?
Gegužės mėnesį išleidžiu naują egzotiškų veganiškų produktų liniją, kurią bus galima išvysti naujame el. puslapyje.  Šį kartą koncentravausi ne tik į kosmetikos maišelius, bet ir vakarines rankines. 

Sakoma, jog jei tavęs negąsdina tavo svajonės, jos nėra pakankamai didelės. Ar turi kokią nors gąsdinančią?
Labai gąsdina. Jos persikelia į sapnus ir tuomet atsibudusi sunkiai atgaudama kvapą galvoju, kad dar nesu pasirengusi tam tikriems gyvenimo scenarijams. Tačiau tokiais atvejais prisimenu turinti gerų žmonių ratą ir visos baimės išgaruoja. 

Pavyzdžiui? 
Prieš keletą dienų mano „Instagram“ paskyrą lemon_and_blair pradėjo sekti JK „X Factor“ dalyvė Chloe Jasmine, parašė, kad ji dievina mano kūrinius. Tuomet mane užpuolė mintys, kad sulaukus daugiau dėmesio reikės atidaryti parduotuvę, reikės tapti dideliu prekės ženklu. Tiesiog galvoju, kaip susitvarkyčiau, jei „Lemon and Blair“ išgarsėtų ir man tektų susidoroti su didelėmis užsakymų apimtimis, nuolatiniu sukimusi tarp daugybės žmonių. Aš tikrai svajoju apie sėkmingą prekės ženklą, bet pati, jei galėčiau, gyvenčiau ramioje vietoje už Londono. Todėl tos didelės svajonės man ir neleidžia miegoti.

Bet koks gi yra tas didysis tikslas, kurie pasiekusi pasakysi: „I made it“? 
Noriu būti „Vogue“. Man nelabai svarbu, kokių socialinių sluoksnių žmonės įsigyja mano kūrinius, bet man svarbu pripažinimas, kad žmonės sakytų: „Štai šita jurbarkietė pasiekė savo“. Visą laiką savo svajonėmis labai tikiu, dėl to gal man ir sekasi. Aš tikiu ir žinau, kad taip bus. 

Ar jau teko pasimokyti iš kažkokių klaidų?
Kiekvienas galėtų sutikti, jog pradžioje neapskaičiuojama ir iššvaistoma daug pinigų nebūtiniems dalykams. Teko išmokti strategiškai mąstyti, atidžiau investuoti. 

Kita pamoka: kartais būti labai užsispyrus ir visiškai neprašyti niekieno pagalbos ir patarimų yra negerai. Labai ilgai bandžiau dirbti visiškai viena ir buvo tikrai sunku. 

Kas yra tavo didžiausia parama šiame versle? 
Mano mama yra didžiausia gerbėja, visada palaiko ištikus nesėkmei ir skatina. Mano vaikinas ir sesė yra didžiausi kritikai, kurių nuomone visuomet pasikliaunu. Mano draugės padeda save suimti į rankas, kai užpuola abejonės.

Koks yra didžiausias ligšiolinis pasiekimas?
Gal kitiems atrodys labai mažas, bet mano kelyje tai yra svarbu. Aš labai mėgstu padėti labdaros organizacijoms ir vis aukoju savo kūrinius, prisidedu prie labdaros projektų. Man tai suteikia vidinės ramybės. Kalbant apie klientus, man tiesiog malonu sulaukti puikių, teigiamų atsiliepimų, nuotraukų su mano darbais – labai paglosto širdį. Aš tiesiog džiaugiuosi mažais pasiekimais. 

Mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kurioje labai paprasta įsigyti masinės gamybos geros kokybės daiktus.  Kodėl vis dar verta rinktis rankų darbo gaminį? 
Manau, kad mano klientės nėra paprastos avys lauke. Mano klientė yra ta juoda avis, kuri ieško unikalumo ir todėl ji įsigys mano gaminį. Aš nieko prieš žmones, kurie mėgsta masinę gamybą, bet mane pačią žavi daiktai, kuriuos išvydus norisi pakelti antakį ir pasiteirauti, iš kur ji gavo. Kartais paties žmogaus pagamintas daiktas yra unikalesnis už visus kitus ir be to kai kurie klientai suvokia, jog pirkdami iš smulkaus verslininko jie remia jo svajonę, o ne paprasčiausiai papildo CEO piniginę.

Kodėl iš viso verta kurti savomis rankomis? 
Aš kuriu, nes žinau, kad visada atsiras klientų, ieškančių daikto, pagaminto Anglijoje, sukurto žmogaus, kuris sėdi ir su meile prižiūri kiekvieną dygsnį. 

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai