Rugpjūčio 12, 2013
PAŽADINTOS AISTROS. Anglijos lietuvės romanas lyginamas su garsiausiu pasaulyje erotiniu kūriniu
JULIJA KASPARAVIČIŪTĖ 14
Anželika Liauškaitė © Foto: Rokas Darulis

Knygynuose ką tik pasirodė intriguojantis, jaudinantis ir ypač erotiškas lietuviškas romanas „Nukarūnuoti karaliai“. Intymiausių smulkmenų nepritrūksianti knyga jau dabar lyginama su skandalinguoju „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ (angl. Fifty Shades of Grey). Tačiau jos autorė Anželika Liauškaitė (28 m.) tvirtina, jog nukopijuoti nuo pasaulinio bestselerio ji norėtų vienintelį dalyką – pasisekimą tarp skaitytojų. Jungtinėje Karalystėje, Liverpulyje gyvenanti lietuvė įsitikinusi, kad santūrių lietuvių tarpe jos kūrinys įžiebs tikras aistras. „Noriu, kad skaitytojas susijaudintų, susidomėtų, supyktų, sukritikuotų, bet taip stipriai, kad jaustų ir išgyventų tas emocijas nuoširdžiai ir laisvai“, - sako Anželika. Kalbino Jurgita Večkytė.

Ar prisimenate tą akimirką kai nusprendėte – rašysiu knygą? Juk tokiam darbui reikia ne tik turėti ką papasakoti, bet kantrybės ir užsispyrimo. 
Vaikystėje rašydavau į Klaipėdos dienraščių skiltis skirtas vaikams, dalyvaudavau konkursuose. Dažnai neatsiklaususi mokytojų, nes nebuvau geriausia mokinė ir tokia mano mintis jiems neatrodė labai gera. Nežinau, kodėl atrodžiau nepakankamai gabi, bet laimėti konkursai mane tik dar labiau skatindavo maištauti. Buvau iš tų vaikų, kurie neturėjo daug draugų, atrodė keisti, todėl užuot leidusi laiką kieme kurdavau eilėraščius ir jiems piešdavau iliustracijas, vėliau pildžiau dienoraščius. Studijuodama ir dirbdama nesustojau, ieškojau progų rašyti. Visada žinojau, kad parašysiu knygą, tik nežinojau apie ką. Manau buvau vienintelė, kuri tuo taip karštai tikėjau ir man labai patiko stebėti artimųjų ir draugų reakciją, kai prieš metus pasakydavau, kad tai darau. Mėgstu stebinti, mėgstu iššūkius. Kai buvau vaikas labai retai gaudavau komplimentų ir pagyrimų, gal dėl to sau užsibrėždavau vis daugiau tikslų ir siekdavau būti įvertinta. Dabar suprantu, jog nėra to blogo, kas neišeina į gerą. Išmokau būti kantri ir tikėti savo jėgomis.



Kuris etapas šiame kūrybiniame kelyje buvo maloniausias, o kuris sunkiausias? 
Rašant knygą, kurios šansu tikėjau tik aš pati, sunkiausia buvo nuvyti visas abejones šalin ir kantriai dirbti, tačiau kuo toliau, tuo labiau skleidėsi mano kūrybiškumas, fantazijos, dėliojosi istorijos, charakteriai ir įvykiai. Galiausiai kiekvieną kartą atsisėdusi rašyti aš gyvendavau kitą gyvenimą ir man patiko jame jaustis nevaržomai ir laisvai. Kai tik pradėjau siųsti savo rankraštį, vienos didžiausių Lietuvos leidyklos redaktorių man atsiuntė ilgą pasipiktinusį laišką apie mano kūrinį ir aš negalėjau nenusišypsoti. Kodėl jis sukėlė tiek daug emocijų, juk esu ne pirma atsiuntusi rankraštį? Prireikė poros mėnesių kol pataisiusi savo laišką išsiunčiau jį į Obuolio leidyklą, kuris tą pačią dieną man atsakė teigiamai. Laukė dar labai nemažai pataisymų bei kantraus darbo, bemiegių naktų, tačiau tai buvo toks vieningas komandinis darbas, kad nebenorėjau nuvilti nei vieno patikėjusio „Nukarūnuotais karaliais“. 

„Nukarūnuoti karaliai“ lyginamas su skandalinguoju ir visame pasaulyje pagarsėjusiu romanu „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Ar pati skaitėte šią knygą? Gal būtent šis kūrinys turėjo įtakos jūsų stiliui? 

Tai labai juokinga istorija. Vos baigusi rašyti „Nukarūnuotus karalius“, planavau paskaityti kokią knygą. Norėjau šiek tiek prasiblaškyti, nes tiesiog reikėjo atitrūkti nuo savo knygos herojės, kuri, atrodė, jau apsigyveno po mano oda. Paklausiau draugo, ar žino kokią šaunią knygą, kad šiek tiek pralinksmėčiau, o jis tik nusistebėjo, nejau aš nieko negirdėjau apie „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ – juk dėl jos dabar pamišusios visos pasaulio moterys ir jo kolegės darbe. Vos paėmusi šią knygą į rankas ir žvilgtelėjusi į turinį pasakiau: jei man pasiseks su savąją ir ją kas nors ryšis spausdinti, aš būsiu iškart lyginama su šia autore. Neabejoju iki šiol, kad daugelis manys, jog kopijuoju, tačiau iš tiesų norėčiau nukopijuoti tik vienintelį dalyką - pasisekimą tarp skaitytojų, juk tai daugelio mėgstama knyga, kurią įdomu aptarinėti moterų draugijoje, visai panašiai kaip kultinį tapusį „Sekso ir miesto“ serialą. Prekybos centre net nesusimąsčiusi iškart šią knygą įsigijau, tiesa, pradėjusi skaityti nebaigiau ir išsiunčiau draugei į Vilnių, ji tikrai nudžiugo. Galiu prisipažinti, jog labiausiai mane įkvėpusi knyga yra „Nimfomanės užrašai“, kurią prieš kelerius metus įsigijau oro uoste, ir vėliau matytas filmas. Likau labai ilgai užkerėta jo laisve, stiliumi bei pagrindine heroje Valeri. Manau, tai buvo pirmoji knyga, kuri paliko tokį ryškų įspūdį ir paskatino savęs ieškoti būtent šiame stiliuje. Jau mokykloje rašydavau labai jausmingai, tad nemanau, jog kuo nors šokiruosiu ar nustebinsiu tuos, kurie mane pažįsta, o Lietuvos literatūroje šiuos tabu jau seniai pirmoji sulaužė a. a. Jurga Ivanauskaitė. 

Nemanote, kad jūsų knyga santūriems lietuviams pasirodys labai jau atvira. 
Taip maniau ir dabar manau, tačiau aš atvirauju apie jausmus ir kartais mums pritrūksta aistros gyvenimui. Jos einame žiūrėti į kino teatrus, spektaklius, meno parodas, mes skaitome knygas ir man norisi tų emocijų atverti skaitytojui su kaupu. Noriu, kad jis susijaudintų, susidomėtų, supyktų, sukritikuotų, bet taip stipriai, kad jaustų ir išgyventų tas emocijas nuoširdžiai ir laisvai. 

Knyga skirta moterims. Ar vyrams taip pat rekomenduojate ją paskaityti?  
Taip atrodė ir man pačiai, bet ją jau spėjo pagirti ir vyras. Galiu prisipažinti tikrai nesitikėjau, kad vyrams gali patikti mano rašymo stilius. Jei vyrai pradės skaityti šią knygą, manau galiu per daug jiems atskleisti moteriškų paslapčių ir jų mąstymo subtilybių.

Kokia pagrindinė „Nukarūnuotų karalių“ idėja? 
Na, aš labiausiai noriu, kad žmonės dažniau šypsotųsi, ypač Lietuvoje. Šioje knygoje daug kas turėtų sukelti šypseną ir nuostabą, tik vėliau joje jaučiama, išryškinama labai stipri erotiška ir netgi vietomis poetiška linija. Noriu, kad skaitytojas būtų suintriguotas, noriu, kad jis jaudintųsi ir netgi kai kuriuose puslapiuose panuobodžiautų, juk jų net penki šimtai! Idėją man pasiūlė Lietuvos knygynai, juose jau ilgokai tarp lietuvių autorių kūrybos niekaip negalėjau sau rasti ko nors lengvo, paprasto, nesudėtingo. Ko nors, ką būtų įdomų skaityti pietų pertraukėlių metu, autobuse, traukinyje, lėktuve, paplūdimyje, galiausiai namie prie puodelio kavos arba vyno, kai turiu laisvesnę minutėlę. Knygą, kurią būtų patogu įsidėti į rankinę ir nesibaiminti ištepti, bet kuri taptų tiesiog dalimi mano dienos, užpildytų jos nuobodžiausias akimirkas. Pavyzdžiui, negaliu įsivaizduoti savęs, skaitančios „Silva Rerum“ pietų pertraukėlės metu triukšmingoje aplinkoje, tokią knygą norisi saugoti, skirti jai savo laiko ir įsigilinti į jos turinį, o „Nukarūnuoti karaliai“, atvirkščiai, yra pilna emocijų knyga ir ją nesudėtinga suprasti, vėl sugrįžti į pagrindinės herojės išgyvenimus. Žinoma, aš taip pat norėjau išskirtinio ir ypatingo stiliaus, tokio, kuris man būtų artimas tikrajame gyvenime, juk knygoje dažnai lieka paslėptų asmeniškumų ir dalelė paties autoriaus.

Tai tikrajame gyvenime jaučiatės labai moteriška ir erotiška? 
Jaučiuosi moterimi, esu jausminga, užsispyrusi, pozityvi ir savo mylimajam stengiuos būti erotiška, kai abu taip jaučiamės. Manau, kiekviena moteris turi savo žavesio, kurį išmokusi panaudoti gali būti sau ir vyrui pati seksualiausia. Visos esame gražios, svarbiausia, kad mokėtume tai atskleisti ir spinduliuoti, ypač moteriai tinka žvilgsnis, kai jame atsispindi laimė bei pasitikėjimas savimi.

Ar nebijote būti lyginama su savo heroje Elžbieta, juk šis personažas galėtų būti jūsų pačios atspindys? 
Manau, emociškai į šį charakterį buvau persikūnijusi visą knygos rašymo laikotarpį. Elžbietai atidaviau daug savo asmeniškumų, detalių, būdo bruožų, pomėgių, tačiau tai jokiais būdais ne mano gyvenimo istorija ar slaptas dienoraštis. Dalis aprašytų įvykių, vietų ar žmonių turi savo istoriją, tačiau knygoje jie atgimsta antrą kartą ir mano vaizduotėje tampa knygos personažais, gyvenančiais jau mano jiems sugalvotą likimą. Aš neabejoju, kad būsiu tapatinama su pagrindine knygos heroje, net nenustebčiau, jog nepažįstamas žmogus perskaitęs šią knygą mane netyčia galėtų pavadinti Elžbieta. Tikros istorijos visada sujaudina labiau nei išgalvotos, todėl negaliu atskleisti jos paslapčių!

Kuo ši knyga galėtų būti įdomi lietuviams, gyvenantiems Anglijoje? 
Joje daug veiksmo vyksta Liverpulyje, Edinburge ir Londone, miestuose, kuriuos aš puikiai pažįstu. Lietuviai, gyvenantys svetur, visada šilčiau palaiko tuos, kurie panašiomis aplinkybėmis gyvena ne Lietuvoje, bet vis tiek stengiasi reikštis neapsiribodami šalių sienomis. Nesvarbu, ar tai kūryba, ar sportiniai pasiekimai, visada esi viena koja Lietuvoje. Manau, jei lietuviai, gyvenantys Anglijoje, skaitys šią knygą, turbūt atpažins daug stereotipų, savo kasdienybės ir galbūt nusijuoks, nes tame yra dalis tiesos, kuri nelabai rožinė ir saldi.

Kaip pristatytumėte save? 
Pirmiausia, aš pati mėgstu skaityti įvairias knygas, stengiuosi niekada nepraleisti interviu žurnaluose, kur yra kalbinami įdomūs ir savo svajones bei tikslus įgyvendinę žmonės – tai įkvepia. Esu iš tų, kurie stengiasi ieškoti tik šviesių spalvų bei emocijų ir niekada per daug nekreipti dėmesio į mėgstančius daug kritikuoti ir tokį požiūrį vadinančius nebrandumu, naivumu ar kvailumu. Tiesa ta, jog aš niekada nesimokiau rašyti, bet visada rašiau. Daugeliui tai nelabai patiko, nes niekada nesilaikiau kažkokių standartų ar taisyklių, tačiau gyvenime juk negali visada viską daryti tik rimtai ir pamatuotai. Man gyvenime labiausiai norisi JĮ GYVENTI. Taip gimė „Nukarūnuoti karaliai“ – jie išsvajoti ir išgyventi. Visada svajojau parašyti savo knygą, tik niekas manęs neskatino ir man pritrūko pasitikėjimo savimi studijuoti panašų dalyką, tad vietoje to baigiau rinkodarą ir viešąjį administravimą.

Kiek laiko jau gyvenate Anglijoje, ar jaučiatės čia kaip namuose? 
Atvykau į Angliją vasarai gal kiek daugiau nei prieš tris metus. Tada maniau tik vasarai, tačiau užsilaikiau ilgiau nei planavau, tiesa su pertraukomis tarp sesijų Vilniuje. Šiandien gyvenu Liverpulyje, tačiau stengiuos dažniau apsilankyti Londone ar nuvykti į Edinburgą. Man patinka įvairiaspalvis kultūrinis Londono šurmulys, jame kiekvienas labai panorėjęs ir užsispyręs gali atrasti savo aplinką ir joje atsiskleisti. Mėgstu Edinburgą dėl jo ypatingos senovinės auros, kiekviena senamiesčio gatvelė atrodo pasakoja savo istoriją, o žaluma ir grynas oras užgniaužia kvapą. Visgi Liverpulio dar nevadinu savo namais, bet šiuo metu būtent čia esu laukiama ir mylima.

Kaip šovė mintis susikrauti lagaminus ir keliauti į svečią šalį? Kas labiausiai nustebino, šokiravo? 
Lietuvoje studijavau ir dirbau. Atvykau čia tik vasaros laikotarpiui ir užsibuvau, net keista pagalvoti kaip greitai prabėgo laikas.  Labiausiai mane šokiravo ir nustebino tai, kaip sunkiai čia dirba žmonės, kad visada egzistuoja trintis tarp vietinių ir svetimšalių. Kuo mažiau kultūringas miestas, tuo mažiau jis tolerantiškas. Visgi esu iš tų žmonių, kurie tiki, kad kiekvienas galime susikurti savo aplinką ir joje jaustis patogiai, tik kiekvienam užtrunka skirtingai, o kažkam gal niekada ir nepavyksta – nei gimtinėje, nei jokiame kitame pasaulio krašte.

Iš kokio Lietuvos krašto esate, pasiilgstate namų? 
Esu Klaipėdietė, tai jaukus mažas, patogus, mielas ir šiltas miestas. Jūra - didžiausias Klaipėdos turtas, ji visada traukia tave prie savo smėlėtų krantų - karštą vasarą ir stingdančią žiemą. Ypač gražus Smiltynės paplūdimys, kuris visada prablaško tavo mintis ir atgaivina. Čia žmonės ramesni, lėtesni, atviresni, tačiau niekur negali pasislėpti – visi vienas kitą pažįsta. Stengiuos surasti progų sugrįžti į Lietuvą, pamatyti draugus, artimuosius, apsilankyti lietuviškame teatre, parsivežti knygų, žurnalų, sugrįžti į vietas, kurias labiausiai mėgstu. Šių smulkmenų planavimas bei laukimas gera terapija, jei susirašinėjimas ir pokalbiai telefonu nebegelbsti. Taip pat džiaugiuosi, jog Londone turiu draugų iš Lietuvos, su kuriais visada miela susitikti.   

Ar planuojate grįžti į Lietuvą? 
Sunku atsakyti, nes nuo pat pradžių iškart sakiau, jog į JK vykstu, kad patobulinčiau anglų kalbą, įgaučiau patirties, rekomendacijų, užsidirbčiau šiek tiek pinigų įsitvirtinimui Vilniuje, man jame nieko netrūko. Jo pasiilgstu nemažiau nei gimtosios Klaipėdos. Kadangi buvau pirma visiems primygtinai pabrėžti, jog neketinu užsilaikyti Anglijoje, antrą kartą panašiai nebetvirtinsiu.

Galima sakyti, kad jums jau pavyko įgyvendinti vieną iš savo svajonių – parašėte knygą. Kaip manote, kokia yra sėkmės formulė? Kaip pasiekti tai, apie ką svajoji?  
Esu įsitikinusi, jos kiekvieno sėkmės formulė kitokia, tačiau turi būti labai darbštus, užsispyręs, turi nuolat investuoti į savo išsilavinimą, plėsti pažįstamų ratą, būti įdomus ir talentingas. Manau neliksi nepastebėtas, jei kiekvieną kartą nepasisekus surasi kantrybės bandyti vėl, net jei kažkam tai pasirodytų visiška beprotybė. Kiekvieno žmogaus tikslai ir ambicijos skirtingo dydžio, bet galima tik stebėtis kaip jos kartas pildosi arba bandyti patiems. Nesvarbu koks tai pasaulio metropolis, jam reikia geriausių. Sėkmė dažnai mėgsta tuos, kurie nebijo sau kelti iššūkių.

Kokie jūsų artimiausi planai, siekiai? Gal naujos idėjos naujai knygai? 
Šiuo metu tai toks kūrybinio laukimo laikotarpis, keista ir neramu kaip į „Nukarūnuotus karalius“ sureaguos skaitytojai. Bet kokiu atveju labai tikiuosi netrukus šio kūrinio pristatymą surengti Londone, kad sutikčiau tuos, kurie visgi neatsispirs mano knygai ir išdrįs ją perskaityti visą – nuo pradžios iki galo. O paskui - niekur nenoriu skubėti. Užduodantiems šį klausimą vis pakartoju angliškai - Lets wait and see. Neverta įvykiams užbėgti už akių, žinoma, jog turiu savo tikslų ir svajonių, bet juk apie tai garsiai nekalbama. Gyvenime svajoju tyliai, bet labai karštai ir nuoširdžiai. 

Anželikos Rankinuką rasite čia>>>>>>>>>>

„Nukarūnuotus karalius“ netrukus bus galima įsigyti lietuviškuose knygynuose.

Raktažodžiai: KnygoslentynaAnželika Liauškaitė

Straipsnio komentarai

  • Puikus romanas.
    Toks paprastas, aiškus, artimas...
    Skaičiau ir mėgavausi. Tiesiog "surijau". Tiek daug gerų emocijų padovanojot.
    Noriu būti Elžbieta. Graži, aistringa, skleidžianti radiaciją :)
    Ačiū, Anželika! Sėkmės kūryboje ir meilėje!
    14. Diana // Rugpjūčio 21, 2014 // 10:27
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Šalia NymphOmaniac'o Hariuko labai tiktų šita sekso scena jaunoms panelėms susipažinimui su buvusia savo močiučių seksualine realybe ir patirtimi:
    http://www.n24.de/n24/Wissen/Kultur-Gesellschaft/d/3684776/der-vergewaltigende-rotarmist.html
    13. AntiHariukas // Spalio 18, 2013 // 07:37
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Gail, kad vadinamo talento tik tam teuztenka. Pigi, nuvalkiota , seniai nebeoriginali tema. Linkiu RASYTOJAI sulaukti ikvepimo ir isgimdyti kazka vertingo!!!
    12. asta // Spalio 11, 2013 // 13:29
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Man ji negrazi neseksuali nekilni ir neidomi, tiek apie sia rasytoja.
    11. Sam // Spalio 7, 2013 // 22:28
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Oi, jus tik kitą kartą nepargriūkite knygyne iš to susijaudinimo kaip kažkam nesiseka tokias literatūrines 'špargalkes' pardavinėti;))) Svarbiausia grįžtant būtinai nepamirškite parimoti ir papykti ant rašytojos.. Awh susimaišiau, berods valytoją turėjote omeny, tikiuosi teisingai parašiau, nes gramatiką vertinate griežčiau nei nacionainio diktanto komisija:) Visa laime dar, kad tokį savo išprusimą, išmintį ir apsiskaitymą randate kur puosėlėti..- komentarų skiltyje, tad negaliu nepalinkėti ir toliau tęsti tokią prasmingą pilietiškumo misiją:) Peace:)
    10. Kolchoznikas // Spalio 7, 2013 // 18:39
    10
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • "Argi čia erotinis romanas?! Baikit bajerius ir nebejuokinkite. Čia gi literatūra kolchoznikams – girtų traktoristų kompanijoje paskaityti. Ar ši mergelė išvis numano, kas tai yra erotika ar tik laikosi..."Puikus komentaras! Bravo!
    O pastebėjimai, tokie kaip šis, nepatinka tik pačiai Anželikai (na, ir vardą tėveliai davė!) ir dar "Londonietės" valytojai. Todėl ir matome jų "įdirbį" prie kiekvieno joms nepalankaus komentaro.
    Anądien apsilankiusi "Pegaso" knygyne mačiau padėtą ir šį ribotos fantazijos šedevrą. Formatas - bemaž kišeninis. Kažkaip nepastebėjau spūsčių prie šio pasaulinio garso erotinio kūrinio. O šiandien, kartu su Vitamino komentaru, pasijuokiau ir pritariamai nusistebėjau - už tokį erotikos manual kolchoznikams 30 Lt.?! Na, žinote, to tai jau akivaizdžiai per daug!!!
    9. :-))) // Spalio 6, 2013 // 16:50
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Neįsivaizduoju, kas galėtu su tuo Hariuku pasidulkinti, nebent kokia kaimietė iš Lietuvos užkampio ir dar abejoju ar sutiktų, sužinojusi jo žygdarbius. Juk mielam ir simpatiškam Hariukui be seksiuko dar kilo ir mintis bombarduoti didelius Vokietijos miestus 1941 m. rugsėjį. Planas numatė 43 miestų, kuriuose gyveno 25 mln. gyventojų, visišką senių ir mergų sunaikinimą. Bombarduojamajai aviacijai konkrečias užduotis, pažadintas aistros, Harris suformulavo 1942 m. vasario 14 d. Šis beribio sekso ir erotikos romanų ir vaizdingų posakių mėgėjas iškart pažadėjo „išbombinti“ visas Vokietijos mergas iš karto. Nežinau, kiek čia yra tiesos, bet pasekmės buvo baisios. Per Antrąjį pasaulinį karą visoje Vokietijoje napalmu bombarduojant miestus ir miestelius žuvo milijonai niekuo kaltų moterų, senių ir vaikų - tiesiog sudegė ugnies audrose, kaip dabar aiškėja – iškepė. Už tai Hariukui įspūdingą paminklą pastatė. Gerai žinomas Anglijos aviacijos ministro padėjėjas Dž. M. Speitas (Speight) Freiburgo bombardavimą pakomentavo šitaip: „Mes, anglai, pradėjome objektų bombardavimą Vokietijoje anksčiau, negu vokiečiai pradėjo bombarduoti objektus Britų salose. Tai istorinis faktas, kuris buvo viešai pripažintas... Tai puikus sprendimas pasaulio istorijoje – „išbombinti bobas ir vaikus“. Žymus anglų istorikas ir karo teoretikas Džonas Fulleras (John Fuller) mano, kad „būtent tada pono Čerčilio rankose suveikė sprogdiklis, kuris sukėlė sprogimą – visuotino naikinimo ir teroro karą, kurio nebuvo nuo seldžiukų įsiveržimo laikų“. V. Čerčilis savo memuaruose rašė, kad 1940 metų liepos 8 dieną jis davė nurodymą bombarduoti Vokietijos miestus, nes organizuoti Vokietijos bado blokadą anglams nepasisekė. Po aštuonių anglų aviacijos antskrydžių ant Vokietijos miestų, tame tarpe ir ant Berlyno, įvykdyto 1940 metų rugpjūčio 25 dieną, Vokietija buvo priversta suduoti atsakomąjį smūgį: 1940 metų rugsėjo 7 dieną vokiečių Liuftwaffes 625 lėktuvai 12 valandų bombardavo Londoną, o lapkričio 14 –Koventrį – pradėti karą be taisyklių, nors taisyklių šiaip jau mažiausiai laikėsi Rytų fronte, nes ten Vakarų liberalų numylėtasis dėdė Džo(Stalinas) kariavo Naikinamąjį karą ir jo kariai be gailesčio užimtose teritorijose dulkino moteris nuo vaikų amžiaus iki 80 – mečių. Va tai buvo nevaržomo sekso epopėja, verta ne vieno sex romano.
    8. AntiHarris // Rugsėjo 28, 2013 // 12:12
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • pradejau jau skaityti ir man tukstanti kartu labiau patinka si knyga, nei tas angliskas '50 grejaus atspalviu'. ta '50 shades of grey' tai as tik sekso scenas perskaiciau, o visa siuzeto linija praverciau, nes nuobodybe, baisiai neidomu... paskui jau ir sekso scenas praverciau, nes ir tos nusibodo:))) o lietuves knyga tokia artimesne, daug dalyku tokiu tik lietuviams suprantamu, tai del to ir idomiau skaityti.
    7. Diana V. // Rugsėjo 26, 2013 // 11:21
    15
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Sex ekspertai mano, kad šitas romanas labai patiktų ir gerbiamam sir Arthur Harris Bomber‘iui. Venonos draugė šiąnakt susapnavo, kad ją, iššokęs iš lėktuvo, užpuolė ir išdulkino prisikėlęs iš numirusių šitas una bomberis Harris, perskaitęs šios mergaitės sex romaną. Gatvėje, sekso už dyką negaunantys, žmonės liežuviais plaka, kad Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų (Royal Air Force – RAF) bombarduojamosios aviacijos vadas, aviacijos generolas leitenantas Artūras Harrisas (Sir Arthur Travers Harris), pravarde „Bomber“ buvo didelis bobų mėgėjas ir jų išbombintojas. Istorijoje sakoma, kad būtent jis pirmasis dėdei Viniukui pasiūlė „išbombinti“ visas vokiečių mergas iš karto. Ir apskritai, nimfomanės gerai žino, kad Sir A. Harrisas pirmasis pradėjo bombinti bobas, pereinant nuo konkrečių karinių taikinių naikinimo praktikos prie bombų mėtymo į gyvenamuosius kvartalus, kuriuose daugumoje būdavo susispietusios moterys, seniai ir vaikai. „Mes turime nužudyti ko daugiau bobų iki tol, kol šis karas pasibaigs“ - mėgo sakyti „Bomberis“, skaitydamas labai jau imantrius sekso romanus. Kaip pikti liežuviai plaka, jis buvo apsisprendęs civilinių miestų bombardavimo šalininkas: jo manymu, miestų griovimas ir mergų žudymas, be abejo, palaužia Šilerio dvasią Europoje ir duoda Mozartui per snukį.
    6. Справка "Venona": // Rugsėjo 26, 2013 // 10:53
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Argi čia erotinis romanas?! Baikit bajerius ir nebejuokinkite. Čia gi literatūra kolchoznikams – girtų traktoristų kompanijoje paskaityti. Ar ši mergelė išvis numano, kas tai yra erotika ar tik laikosi Viniuko politikos linijos ir bijo nukrypti nuo buvusios negailestingo civilių gyventojų bombardavimų politikos? Keista, kai rinkodaros specialistė postringauja apie elastingas makštis ir penių meilės syvus ir bijo, ui, neužgauti Viniuko ir jo amžino karo politikos su Šilerio dvasia. Ir už šį pigių ir banalių paistalų rinkinį traktoristams 30 Lt? Ir iš kur mergelei tiek įžūlumo pasivadinti rašytoja, kurią tik kolchoznikai, manyčiau, tesupranta, na dar koks nors vienas kitas oligarcho zootechnikas? Labai jau markuziškas stilius, tie visi personažų pokalbiai, bendravimas skamba labai primityviai ir neįtikinamai. Per daug atsidavimo politkorektikai sekso pramonėje. Aprašytos scenos ne tik kad nesukelia erotiško grožio pojūčio, bet iš viso nuteikia nemaloniai ir antiseksualiai.
    5. Vitaminas // Rugsėjo 25, 2013 // 20:05
    2
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • "Na dar galima rasyti apie sviestuvus ir elektra:)"Džiugu, kad 'Londonietė' pagaliau pagooglino ir išsitaisė rašybos kalbas svetainėje.
    Tik šiek tiek keistai atrodo Anželikos reakcija į komentarus apie jos "romaną", kurie yra visiškai nekalti ir neužkabinantys. Kam taip nervintis ir ironizuoti? Užuot tai darius, verčiau išvis nieko neatsakyti ir nevertinti blogiausiai. Reikia išmokti susidraugauti su kritika ir pastabomis, kuri nuo šiol bus Jūsų nuolatinis palydovas. Juk parašėte ir išleidote "knygą", kurios čia neaptarinėsime. Manau, visus komentarus apie savo kūrinį Anželika pasiskaitė DELFI portale, kuriame mėgino nevykusiai pasireklamuoti.
    4. Komentaras // Rugsėjo 21, 2013 // 07:21
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Na, taip. Ši mergaitė nemirs nuo kuklumo. Su nekantrumu lauksime būsimų didžiosios rašytojos pasiekimų, naujų romanų. Sekantis, turbūt, bus apie vaginos dialogus (monologai jau buvo).
    O "Londonietei" derėtų išsitaisyti gramatines klaidas savo svetainėje. Į anglų kalbos klaidas, įsiterpusias šiame interviu, tiesiog nekreipsime dėmesio. Čia - tik draugiškas pastebėjimas:-)
    3. Pastebėjimas // Rugsėjo 18, 2013 // 18:15
    5
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Na dar galima rasyti apie sviestuvus ir elektra:)
    2. Anzelika // Rugpjūčio 21, 2013 // 19:11
    15
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Ar tik apie lovas ir erotika belieka rasyt, kad butum populiarus ir spausdinamas?
    1. Egle // Rugpjūčio 21, 2013 // 08:58
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Ar tik apie lovas ir erotika belieka rasyt, kad butum populiarus ir spausdinamas?
    1. Egle // Rugpjūčio 21, 2013 // 08:58
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Na dar galima rasyti apie sviestuvus ir elektra:)
    2. Anzelika // Rugpjūčio 21, 2013 // 19:11
    15
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Na, taip. Ši mergaitė nemirs nuo kuklumo. Su nekantrumu lauksime būsimų didžiosios rašytojos pasiekimų, naujų romanų. Sekantis, turbūt, bus apie vaginos dialogus (monologai jau buvo).
    O "Londonietei" derėtų išsitaisyti gramatines klaidas savo svetainėje. Į anglų kalbos klaidas, įsiterpusias šiame interviu, tiesiog nekreipsime dėmesio. Čia - tik draugiškas pastebėjimas:-)
    3. Pastebėjimas // Rugsėjo 18, 2013 // 18:15
    5
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • "Na dar galima rasyti apie sviestuvus ir elektra:)"Džiugu, kad 'Londonietė' pagaliau pagooglino ir išsitaisė rašybos kalbas svetainėje.
    Tik šiek tiek keistai atrodo Anželikos reakcija į komentarus apie jos "romaną", kurie yra visiškai nekalti ir neužkabinantys. Kam taip nervintis ir ironizuoti? Užuot tai darius, verčiau išvis nieko neatsakyti ir nevertinti blogiausiai. Reikia išmokti susidraugauti su kritika ir pastabomis, kuri nuo šiol bus Jūsų nuolatinis palydovas. Juk parašėte ir išleidote "knygą", kurios čia neaptarinėsime. Manau, visus komentarus apie savo kūrinį Anželika pasiskaitė DELFI portale, kuriame mėgino nevykusiai pasireklamuoti.
    4. Komentaras // Rugsėjo 21, 2013 // 07:21
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Argi čia erotinis romanas?! Baikit bajerius ir nebejuokinkite. Čia gi literatūra kolchoznikams – girtų traktoristų kompanijoje paskaityti. Ar ši mergelė išvis numano, kas tai yra erotika ar tik laikosi Viniuko politikos linijos ir bijo nukrypti nuo buvusios negailestingo civilių gyventojų bombardavimų politikos? Keista, kai rinkodaros specialistė postringauja apie elastingas makštis ir penių meilės syvus ir bijo, ui, neužgauti Viniuko ir jo amžino karo politikos su Šilerio dvasia. Ir už šį pigių ir banalių paistalų rinkinį traktoristams 30 Lt? Ir iš kur mergelei tiek įžūlumo pasivadinti rašytoja, kurią tik kolchoznikai, manyčiau, tesupranta, na dar koks nors vienas kitas oligarcho zootechnikas? Labai jau markuziškas stilius, tie visi personažų pokalbiai, bendravimas skamba labai primityviai ir neįtikinamai. Per daug atsidavimo politkorektikai sekso pramonėje. Aprašytos scenos ne tik kad nesukelia erotiško grožio pojūčio, bet iš viso nuteikia nemaloniai ir antiseksualiai.
    5. Vitaminas // Rugsėjo 25, 2013 // 20:05
    2
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Sex ekspertai mano, kad šitas romanas labai patiktų ir gerbiamam sir Arthur Harris Bomber‘iui. Venonos draugė šiąnakt susapnavo, kad ją, iššokęs iš lėktuvo, užpuolė ir išdulkino prisikėlęs iš numirusių šitas una bomberis Harris, perskaitęs šios mergaitės sex romaną. Gatvėje, sekso už dyką negaunantys, žmonės liežuviais plaka, kad Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų (Royal Air Force – RAF) bombarduojamosios aviacijos vadas, aviacijos generolas leitenantas Artūras Harrisas (Sir Arthur Travers Harris), pravarde „Bomber“ buvo didelis bobų mėgėjas ir jų išbombintojas. Istorijoje sakoma, kad būtent jis pirmasis dėdei Viniukui pasiūlė „išbombinti“ visas vokiečių mergas iš karto. Ir apskritai, nimfomanės gerai žino, kad Sir A. Harrisas pirmasis pradėjo bombinti bobas, pereinant nuo konkrečių karinių taikinių naikinimo praktikos prie bombų mėtymo į gyvenamuosius kvartalus, kuriuose daugumoje būdavo susispietusios moterys, seniai ir vaikai. „Mes turime nužudyti ko daugiau bobų iki tol, kol šis karas pasibaigs“ - mėgo sakyti „Bomberis“, skaitydamas labai jau imantrius sekso romanus. Kaip pikti liežuviai plaka, jis buvo apsisprendęs civilinių miestų bombardavimo šalininkas: jo manymu, miestų griovimas ir mergų žudymas, be abejo, palaužia Šilerio dvasią Europoje ir duoda Mozartui per snukį.
    6. Справка "Venona": // Rugsėjo 26, 2013 // 10:53
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • pradejau jau skaityti ir man tukstanti kartu labiau patinka si knyga, nei tas angliskas '50 grejaus atspalviu'. ta '50 shades of grey' tai as tik sekso scenas perskaiciau, o visa siuzeto linija praverciau, nes nuobodybe, baisiai neidomu... paskui jau ir sekso scenas praverciau, nes ir tos nusibodo:))) o lietuves knyga tokia artimesne, daug dalyku tokiu tik lietuviams suprantamu, tai del to ir idomiau skaityti.
    7. Diana V. // Rugsėjo 26, 2013 // 11:21
    15
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Neįsivaizduoju, kas galėtu su tuo Hariuku pasidulkinti, nebent kokia kaimietė iš Lietuvos užkampio ir dar abejoju ar sutiktų, sužinojusi jo žygdarbius. Juk mielam ir simpatiškam Hariukui be seksiuko dar kilo ir mintis bombarduoti didelius Vokietijos miestus 1941 m. rugsėjį. Planas numatė 43 miestų, kuriuose gyveno 25 mln. gyventojų, visišką senių ir mergų sunaikinimą. Bombarduojamajai aviacijai konkrečias užduotis, pažadintas aistros, Harris suformulavo 1942 m. vasario 14 d. Šis beribio sekso ir erotikos romanų ir vaizdingų posakių mėgėjas iškart pažadėjo „išbombinti“ visas Vokietijos mergas iš karto. Nežinau, kiek čia yra tiesos, bet pasekmės buvo baisios. Per Antrąjį pasaulinį karą visoje Vokietijoje napalmu bombarduojant miestus ir miestelius žuvo milijonai niekuo kaltų moterų, senių ir vaikų - tiesiog sudegė ugnies audrose, kaip dabar aiškėja – iškepė. Už tai Hariukui įspūdingą paminklą pastatė. Gerai žinomas Anglijos aviacijos ministro padėjėjas Dž. M. Speitas (Speight) Freiburgo bombardavimą pakomentavo šitaip: „Mes, anglai, pradėjome objektų bombardavimą Vokietijoje anksčiau, negu vokiečiai pradėjo bombarduoti objektus Britų salose. Tai istorinis faktas, kuris buvo viešai pripažintas... Tai puikus sprendimas pasaulio istorijoje – „išbombinti bobas ir vaikus“. Žymus anglų istorikas ir karo teoretikas Džonas Fulleras (John Fuller) mano, kad „būtent tada pono Čerčilio rankose suveikė sprogdiklis, kuris sukėlė sprogimą – visuotino naikinimo ir teroro karą, kurio nebuvo nuo seldžiukų įsiveržimo laikų“. V. Čerčilis savo memuaruose rašė, kad 1940 metų liepos 8 dieną jis davė nurodymą bombarduoti Vokietijos miestus, nes organizuoti Vokietijos bado blokadą anglams nepasisekė. Po aštuonių anglų aviacijos antskrydžių ant Vokietijos miestų, tame tarpe ir ant Berlyno, įvykdyto 1940 metų rugpjūčio 25 dieną, Vokietija buvo priversta suduoti atsakomąjį smūgį: 1940 metų rugsėjo 7 dieną vokiečių Liuftwaffes 625 lėktuvai 12 valandų bombardavo Londoną, o lapkričio 14 –Koventrį – pradėti karą be taisyklių, nors taisyklių šiaip jau mažiausiai laikėsi Rytų fronte, nes ten Vakarų liberalų numylėtasis dėdė Džo(Stalinas) kariavo Naikinamąjį karą ir jo kariai be gailesčio užimtose teritorijose dulkino moteris nuo vaikų amžiaus iki 80 – mečių. Va tai buvo nevaržomo sekso epopėja, verta ne vieno sex romano.
    8. AntiHarris // Rugsėjo 28, 2013 // 12:12
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • "Argi čia erotinis romanas?! Baikit bajerius ir nebejuokinkite. Čia gi literatūra kolchoznikams – girtų traktoristų kompanijoje paskaityti. Ar ši mergelė išvis numano, kas tai yra erotika ar tik laikosi..."Puikus komentaras! Bravo!
    O pastebėjimai, tokie kaip šis, nepatinka tik pačiai Anželikai (na, ir vardą tėveliai davė!) ir dar "Londonietės" valytojai. Todėl ir matome jų "įdirbį" prie kiekvieno joms nepalankaus komentaro.
    Anądien apsilankiusi "Pegaso" knygyne mačiau padėtą ir šį ribotos fantazijos šedevrą. Formatas - bemaž kišeninis. Kažkaip nepastebėjau spūsčių prie šio pasaulinio garso erotinio kūrinio. O šiandien, kartu su Vitamino komentaru, pasijuokiau ir pritariamai nusistebėjau - už tokį erotikos manual kolchoznikams 30 Lt.?! Na, žinote, to tai jau akivaizdžiai per daug!!!
    9. :-))) // Spalio 6, 2013 // 16:50
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Oi, jus tik kitą kartą nepargriūkite knygyne iš to susijaudinimo kaip kažkam nesiseka tokias literatūrines 'špargalkes' pardavinėti;))) Svarbiausia grįžtant būtinai nepamirškite parimoti ir papykti ant rašytojos.. Awh susimaišiau, berods valytoją turėjote omeny, tikiuosi teisingai parašiau, nes gramatiką vertinate griežčiau nei nacionainio diktanto komisija:) Visa laime dar, kad tokį savo išprusimą, išmintį ir apsiskaitymą randate kur puosėlėti..- komentarų skiltyje, tad negaliu nepalinkėti ir toliau tęsti tokią prasmingą pilietiškumo misiją:) Peace:)
    10. Kolchoznikas // Spalio 7, 2013 // 18:39
    10
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Man ji negrazi neseksuali nekilni ir neidomi, tiek apie sia rasytoja.
    11. Sam // Spalio 7, 2013 // 22:28
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Gail, kad vadinamo talento tik tam teuztenka. Pigi, nuvalkiota , seniai nebeoriginali tema. Linkiu RASYTOJAI sulaukti ikvepimo ir isgimdyti kazka vertingo!!!
    12. asta // Spalio 11, 2013 // 13:29
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Šalia NymphOmaniac'o Hariuko labai tiktų šita sekso scena jaunoms panelėms susipažinimui su buvusia savo močiučių seksualine realybe ir patirtimi:
    http://www.n24.de/n24/Wissen/Kultur-Gesellschaft/d/3684776/der-vergewaltigende-rotarmist.html
    13. AntiHariukas // Spalio 18, 2013 // 07:37
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Puikus romanas.
    Toks paprastas, aiškus, artimas...
    Skaičiau ir mėgavausi. Tiesiog "surijau". Tiek daug gerų emocijų padovanojot.
    Noriu būti Elžbieta. Graži, aistringa, skleidžianti radiaciją :)
    Ačiū, Anželika! Sėkmės kūryboje ir meilėje!
    14. Diana // Rugpjūčio 21, 2014 // 10:27
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Argi čia erotinis romanas?! Baikit bajerius ir nebejuokinkite. Čia gi literatūra kolchoznikams – girtų traktoristų kompanijoje paskaityti. Ar ši mergelė išvis numano, kas tai yra erotika ar tik laikosi Viniuko politikos linijos ir bijo nukrypti nuo buvusios negailestingo civilių gyventojų bombardavimų politikos? Keista, kai rinkodaros specialistė postringauja apie elastingas makštis ir penių meilės syvus ir bijo, ui, neužgauti Viniuko ir jo amžino karo politikos su Šilerio dvasia. Ir už šį pigių ir banalių paistalų rinkinį traktoristams 30 Lt? Ir iš kur mergelei tiek įžūlumo pasivadinti rašytoja, kurią tik kolchoznikai, manyčiau, tesupranta, na dar koks nors vienas kitas oligarcho zootechnikas? Labai jau markuziškas stilius, tie visi personažų pokalbiai, bendravimas skamba labai primityviai ir neįtikinamai. Per daug atsidavimo politkorektikai sekso pramonėje. Aprašytos scenos ne tik kad nesukelia erotiško grožio pojūčio, bet iš viso nuteikia nemaloniai ir antiseksualiai.
    1. Vitaminas // Rugsėjo 25, 2013 // 20:05
    2
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Sex ekspertai mano, kad šitas romanas labai patiktų ir gerbiamam sir Arthur Harris Bomber‘iui. Venonos draugė šiąnakt susapnavo, kad ją, iššokęs iš lėktuvo, užpuolė ir išdulkino prisikėlęs iš numirusių šitas una bomberis Harris, perskaitęs šios mergaitės sex romaną. Gatvėje, sekso už dyką negaunantys, žmonės liežuviais plaka, kad Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų (Royal Air Force – RAF) bombarduojamosios aviacijos vadas, aviacijos generolas leitenantas Artūras Harrisas (Sir Arthur Travers Harris), pravarde „Bomber“ buvo didelis bobų mėgėjas ir jų išbombintojas. Istorijoje sakoma, kad būtent jis pirmasis dėdei Viniukui pasiūlė „išbombinti“ visas vokiečių mergas iš karto. Ir apskritai, nimfomanės gerai žino, kad Sir A. Harrisas pirmasis pradėjo bombinti bobas, pereinant nuo konkrečių karinių taikinių naikinimo praktikos prie bombų mėtymo į gyvenamuosius kvartalus, kuriuose daugumoje būdavo susispietusios moterys, seniai ir vaikai. „Mes turime nužudyti ko daugiau bobų iki tol, kol šis karas pasibaigs“ - mėgo sakyti „Bomberis“, skaitydamas labai jau imantrius sekso romanus. Kaip pikti liežuviai plaka, jis buvo apsisprendęs civilinių miestų bombardavimo šalininkas: jo manymu, miestų griovimas ir mergų žudymas, be abejo, palaužia Šilerio dvasią Europoje ir duoda Mozartui per snukį.
    2. Справка "Venona": // Rugsėjo 26, 2013 // 10:53
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Ar tik apie lovas ir erotika belieka rasyt, kad butum populiarus ir spausdinamas?
    3. Egle // Rugpjūčio 21, 2013 // 08:58
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Na, taip. Ši mergaitė nemirs nuo kuklumo. Su nekantrumu lauksime būsimų didžiosios rašytojos pasiekimų, naujų romanų. Sekantis, turbūt, bus apie vaginos dialogus (monologai jau buvo).
    O "Londonietei" derėtų išsitaisyti gramatines klaidas savo svetainėje. Į anglų kalbos klaidas, įsiterpusias šiame interviu, tiesiog nekreipsime dėmesio. Čia - tik draugiškas pastebėjimas:-)
    4. Pastebėjimas // Rugsėjo 18, 2013 // 18:15
    5
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Neįsivaizduoju, kas galėtu su tuo Hariuku pasidulkinti, nebent kokia kaimietė iš Lietuvos užkampio ir dar abejoju ar sutiktų, sužinojusi jo žygdarbius. Juk mielam ir simpatiškam Hariukui be seksiuko dar kilo ir mintis bombarduoti didelius Vokietijos miestus 1941 m. rugsėjį. Planas numatė 43 miestų, kuriuose gyveno 25 mln. gyventojų, visišką senių ir mergų sunaikinimą. Bombarduojamajai aviacijai konkrečias užduotis, pažadintas aistros, Harris suformulavo 1942 m. vasario 14 d. Šis beribio sekso ir erotikos romanų ir vaizdingų posakių mėgėjas iškart pažadėjo „išbombinti“ visas Vokietijos mergas iš karto. Nežinau, kiek čia yra tiesos, bet pasekmės buvo baisios. Per Antrąjį pasaulinį karą visoje Vokietijoje napalmu bombarduojant miestus ir miestelius žuvo milijonai niekuo kaltų moterų, senių ir vaikų - tiesiog sudegė ugnies audrose, kaip dabar aiškėja – iškepė. Už tai Hariukui įspūdingą paminklą pastatė. Gerai žinomas Anglijos aviacijos ministro padėjėjas Dž. M. Speitas (Speight) Freiburgo bombardavimą pakomentavo šitaip: „Mes, anglai, pradėjome objektų bombardavimą Vokietijoje anksčiau, negu vokiečiai pradėjo bombarduoti objektus Britų salose. Tai istorinis faktas, kuris buvo viešai pripažintas... Tai puikus sprendimas pasaulio istorijoje – „išbombinti bobas ir vaikus“. Žymus anglų istorikas ir karo teoretikas Džonas Fulleras (John Fuller) mano, kad „būtent tada pono Čerčilio rankose suveikė sprogdiklis, kuris sukėlė sprogimą – visuotino naikinimo ir teroro karą, kurio nebuvo nuo seldžiukų įsiveržimo laikų“. V. Čerčilis savo memuaruose rašė, kad 1940 metų liepos 8 dieną jis davė nurodymą bombarduoti Vokietijos miestus, nes organizuoti Vokietijos bado blokadą anglams nepasisekė. Po aštuonių anglų aviacijos antskrydžių ant Vokietijos miestų, tame tarpe ir ant Berlyno, įvykdyto 1940 metų rugpjūčio 25 dieną, Vokietija buvo priversta suduoti atsakomąjį smūgį: 1940 metų rugsėjo 7 dieną vokiečių Liuftwaffes 625 lėktuvai 12 valandų bombardavo Londoną, o lapkričio 14 –Koventrį – pradėti karą be taisyklių, nors taisyklių šiaip jau mažiausiai laikėsi Rytų fronte, nes ten Vakarų liberalų numylėtasis dėdė Džo(Stalinas) kariavo Naikinamąjį karą ir jo kariai be gailesčio užimtose teritorijose dulkino moteris nuo vaikų amžiaus iki 80 – mečių. Va tai buvo nevaržomo sekso epopėja, verta ne vieno sex romano.
    5. AntiHarris // Rugsėjo 28, 2013 // 12:12
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • "Argi čia erotinis romanas?! Baikit bajerius ir nebejuokinkite. Čia gi literatūra kolchoznikams – girtų traktoristų kompanijoje paskaityti. Ar ši mergelė išvis numano, kas tai yra erotika ar tik laikosi..."Puikus komentaras! Bravo!
    O pastebėjimai, tokie kaip šis, nepatinka tik pačiai Anželikai (na, ir vardą tėveliai davė!) ir dar "Londonietės" valytojai. Todėl ir matome jų "įdirbį" prie kiekvieno joms nepalankaus komentaro.
    Anądien apsilankiusi "Pegaso" knygyne mačiau padėtą ir šį ribotos fantazijos šedevrą. Formatas - bemaž kišeninis. Kažkaip nepastebėjau spūsčių prie šio pasaulinio garso erotinio kūrinio. O šiandien, kartu su Vitamino komentaru, pasijuokiau ir pritariamai nusistebėjau - už tokį erotikos manual kolchoznikams 30 Lt.?! Na, žinote, to tai jau akivaizdžiai per daug!!!
    6. :-))) // Spalio 6, 2013 // 16:50
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Šalia NymphOmaniac'o Hariuko labai tiktų šita sekso scena jaunoms panelėms susipažinimui su buvusia savo močiučių seksualine realybe ir patirtimi:
    http://www.n24.de/n24/Wissen/Kultur-Gesellschaft/d/3684776/der-vergewaltigende-rotarmist.html
    7. AntiHariukas // Spalio 18, 2013 // 07:37
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • "Na dar galima rasyti apie sviestuvus ir elektra:)"Džiugu, kad 'Londonietė' pagaliau pagooglino ir išsitaisė rašybos kalbas svetainėje.
    Tik šiek tiek keistai atrodo Anželikos reakcija į komentarus apie jos "romaną", kurie yra visiškai nekalti ir neužkabinantys. Kam taip nervintis ir ironizuoti? Užuot tai darius, verčiau išvis nieko neatsakyti ir nevertinti blogiausiai. Reikia išmokti susidraugauti su kritika ir pastabomis, kuri nuo šiol bus Jūsų nuolatinis palydovas. Juk parašėte ir išleidote "knygą", kurios čia neaptarinėsime. Manau, visus komentarus apie savo kūrinį Anželika pasiskaitė DELFI portale, kuriame mėgino nevykusiai pasireklamuoti.
    8. Komentaras // Rugsėjo 21, 2013 // 07:21
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Gail, kad vadinamo talento tik tam teuztenka. Pigi, nuvalkiota , seniai nebeoriginali tema. Linkiu RASYTOJAI sulaukti ikvepimo ir isgimdyti kazka vertingo!!!
    9. asta // Spalio 11, 2013 // 13:29
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Man ji negrazi neseksuali nekilni ir neidomi, tiek apie sia rasytoja.
    10. Sam // Spalio 7, 2013 // 22:28
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Na dar galima rasyti apie sviestuvus ir elektra:)
    11. Anzelika // Rugpjūčio 21, 2013 // 19:11
    15
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • pradejau jau skaityti ir man tukstanti kartu labiau patinka si knyga, nei tas angliskas '50 grejaus atspalviu'. ta '50 shades of grey' tai as tik sekso scenas perskaiciau, o visa siuzeto linija praverciau, nes nuobodybe, baisiai neidomu... paskui jau ir sekso scenas praverciau, nes ir tos nusibodo:))) o lietuves knyga tokia artimesne, daug dalyku tokiu tik lietuviams suprantamu, tai del to ir idomiau skaityti.
    12. Diana V. // Rugsėjo 26, 2013 // 11:21
    15
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Oi, jus tik kitą kartą nepargriūkite knygyne iš to susijaudinimo kaip kažkam nesiseka tokias literatūrines 'špargalkes' pardavinėti;))) Svarbiausia grįžtant būtinai nepamirškite parimoti ir papykti ant rašytojos.. Awh susimaišiau, berods valytoją turėjote omeny, tikiuosi teisingai parašiau, nes gramatiką vertinate griežčiau nei nacionainio diktanto komisija:) Visa laime dar, kad tokį savo išprusimą, išmintį ir apsiskaitymą randate kur puosėlėti..- komentarų skiltyje, tad negaliu nepalinkėti ir toliau tęsti tokią prasmingą pilietiškumo misiją:) Peace:)
    13. Kolchoznikas // Spalio 7, 2013 // 18:39
    10
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Na dar galima rasyti apie sviestuvus ir elektra:)
    1. Anzelika // Rugpjūčio 21, 2013 // 19:11
    15
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • pradejau jau skaityti ir man tukstanti kartu labiau patinka si knyga, nei tas angliskas '50 grejaus atspalviu'. ta '50 shades of grey' tai as tik sekso scenas perskaiciau, o visa siuzeto linija praverciau, nes nuobodybe, baisiai neidomu... paskui jau ir sekso scenas praverciau, nes ir tos nusibodo:))) o lietuves knyga tokia artimesne, daug dalyku tokiu tik lietuviams suprantamu, tai del to ir idomiau skaityti.
    2. Diana V. // Rugsėjo 26, 2013 // 11:21
    15
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Oi, jus tik kitą kartą nepargriūkite knygyne iš to susijaudinimo kaip kažkam nesiseka tokias literatūrines 'špargalkes' pardavinėti;))) Svarbiausia grįžtant būtinai nepamirškite parimoti ir papykti ant rašytojos.. Awh susimaišiau, berods valytoją turėjote omeny, tikiuosi teisingai parašiau, nes gramatiką vertinate griežčiau nei nacionainio diktanto komisija:) Visa laime dar, kad tokį savo išprusimą, išmintį ir apsiskaitymą randate kur puosėlėti..- komentarų skiltyje, tad negaliu nepalinkėti ir toliau tęsti tokią prasmingą pilietiškumo misiją:) Peace:)
    3. Kolchoznikas // Spalio 7, 2013 // 18:39
    10
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Na, taip. Ši mergaitė nemirs nuo kuklumo. Su nekantrumu lauksime būsimų didžiosios rašytojos pasiekimų, naujų romanų. Sekantis, turbūt, bus apie vaginos dialogus (monologai jau buvo).
    O "Londonietei" derėtų išsitaisyti gramatines klaidas savo svetainėje. Į anglų kalbos klaidas, įsiterpusias šiame interviu, tiesiog nekreipsime dėmesio. Čia - tik draugiškas pastebėjimas:-)
    4. Pastebėjimas // Rugsėjo 18, 2013 // 18:15
    5
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Ar tik apie lovas ir erotika belieka rasyt, kad butum populiarus ir spausdinamas?
    5. Egle // Rugpjūčio 21, 2013 // 08:58
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Puikus romanas.
    Toks paprastas, aiškus, artimas...
    Skaičiau ir mėgavausi. Tiesiog "surijau". Tiek daug gerų emocijų padovanojot.
    Noriu būti Elžbieta. Graži, aistringa, skleidžianti radiaciją :)
    Ačiū, Anželika! Sėkmės kūryboje ir meilėje!
    6. Diana // Rugpjūčio 21, 2014 // 10:27
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Argi čia erotinis romanas?! Baikit bajerius ir nebejuokinkite. Čia gi literatūra kolchoznikams – girtų traktoristų kompanijoje paskaityti. Ar ši mergelė išvis numano, kas tai yra erotika ar tik laikosi Viniuko politikos linijos ir bijo nukrypti nuo buvusios negailestingo civilių gyventojų bombardavimų politikos? Keista, kai rinkodaros specialistė postringauja apie elastingas makštis ir penių meilės syvus ir bijo, ui, neužgauti Viniuko ir jo amžino karo politikos su Šilerio dvasia. Ir už šį pigių ir banalių paistalų rinkinį traktoristams 30 Lt? Ir iš kur mergelei tiek įžūlumo pasivadinti rašytoja, kurią tik kolchoznikai, manyčiau, tesupranta, na dar koks nors vienas kitas oligarcho zootechnikas? Labai jau markuziškas stilius, tie visi personažų pokalbiai, bendravimas skamba labai primityviai ir neįtikinamai. Per daug atsidavimo politkorektikai sekso pramonėje. Aprašytos scenos ne tik kad nesukelia erotiško grožio pojūčio, bet iš viso nuteikia nemaloniai ir antiseksualiai.
    7. Vitaminas // Rugsėjo 25, 2013 // 20:05
    2
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • "Na dar galima rasyti apie sviestuvus ir elektra:)"Džiugu, kad 'Londonietė' pagaliau pagooglino ir išsitaisė rašybos kalbas svetainėje.
    Tik šiek tiek keistai atrodo Anželikos reakcija į komentarus apie jos "romaną", kurie yra visiškai nekalti ir neužkabinantys. Kam taip nervintis ir ironizuoti? Užuot tai darius, verčiau išvis nieko neatsakyti ir nevertinti blogiausiai. Reikia išmokti susidraugauti su kritika ir pastabomis, kuri nuo šiol bus Jūsų nuolatinis palydovas. Juk parašėte ir išleidote "knygą", kurios čia neaptarinėsime. Manau, visus komentarus apie savo kūrinį Anželika pasiskaitė DELFI portale, kuriame mėgino nevykusiai pasireklamuoti.
    8. Komentaras // Rugsėjo 21, 2013 // 07:21
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Sex ekspertai mano, kad šitas romanas labai patiktų ir gerbiamam sir Arthur Harris Bomber‘iui. Venonos draugė šiąnakt susapnavo, kad ją, iššokęs iš lėktuvo, užpuolė ir išdulkino prisikėlęs iš numirusių šitas una bomberis Harris, perskaitęs šios mergaitės sex romaną. Gatvėje, sekso už dyką negaunantys, žmonės liežuviais plaka, kad Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų (Royal Air Force – RAF) bombarduojamosios aviacijos vadas, aviacijos generolas leitenantas Artūras Harrisas (Sir Arthur Travers Harris), pravarde „Bomber“ buvo didelis bobų mėgėjas ir jų išbombintojas. Istorijoje sakoma, kad būtent jis pirmasis dėdei Viniukui pasiūlė „išbombinti“ visas vokiečių mergas iš karto. Ir apskritai, nimfomanės gerai žino, kad Sir A. Harrisas pirmasis pradėjo bombinti bobas, pereinant nuo konkrečių karinių taikinių naikinimo praktikos prie bombų mėtymo į gyvenamuosius kvartalus, kuriuose daugumoje būdavo susispietusios moterys, seniai ir vaikai. „Mes turime nužudyti ko daugiau bobų iki tol, kol šis karas pasibaigs“ - mėgo sakyti „Bomberis“, skaitydamas labai jau imantrius sekso romanus. Kaip pikti liežuviai plaka, jis buvo apsisprendęs civilinių miestų bombardavimo šalininkas: jo manymu, miestų griovimas ir mergų žudymas, be abejo, palaužia Šilerio dvasią Europoje ir duoda Mozartui per snukį.
    9. Справка "Venona": // Rugsėjo 26, 2013 // 10:53
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti

Panašūs straipsniai