OUT Lithuania ir Lietuvos kultūros institutas kovo 17 dieną subūrė Londono lietuvius į diskusiją „Kalba ir Identitetas: kai pradedame sapnuoti angliškai”, kurioje savo mintimis dalinosi kultūrų geografijos mokslų daktaras Laimonas Briedis bei atlikėjas ir prodiuseris Jurgis Didžiulis.
„Visuomet jaučiau, kad Lietuva neapibrėžia asmens tapatybės. Vis dėlto, aš bandau suvokti, kaip Lietuva yra priimama ir suvokiama iš kitos pusės ir mane be galo jaudina lietuviškumo apraiškas netikėtose situacijose”, – prisipažino L. Briedis.
Pasak L. Briedžio, Lietuvoje vis dar aidi praeitų dešimtmečių kalbinis palikimas – kiemuose skamba rusų, lenkų, latvių kalbos, mokyklose mokoma bent dviejų užsienio kalbų. Lietuviai, būdami itin mažos šalies piliečiai, daug keliaudami, mokydamiesi ir dirbdami svetur neišvengiamai kalba bent dvejomis, o dažniausiai trimis ar net keturiomis kalbomis.
„Pernai turėjau labai gilų potyrį, kuris visiškai pakeitė mano požiūrį į identitetą ir kas aš esu, todėl aš nenoriu įsigilinti į mūsų kalbą kaip į UNESCO saugomą turtą. Kalba yra tai, kas leidžia priimti ir perduoti žinutę, o, kalbant apie tapatybę, – leidžia atpažinti lietuvį”, – išgyvenimais dalinosi atlikėjas Jurgis Didžiulis
Kadangi žmonės save ir aplinką supranta ir išreiškia per kalbą, natūraliai iškyla klausimas – kaip kalba daro įtaką asmeninio identiteto suvokimui, kai kiekvieną dieną esame apsupti svetimos kalbos ir kultūros.
„Aš nesu Lietuvis, nors anksčiau bandydavau teigti kitaip. Tapatybė man šiuo atveju yra tai, kaip susitapatini su kitu žmogumi: ar mūsų pasaulėžiūra yra tapati, ar mes praėjome pro tapačius išgyvenimus ir ar mūsų vertybės yra panašios”, – identitetą apibrėžė atlikėjas J. Didžiulis.
„Rašydamas apie Lietuvą, o ypatingai – Vilnių, visuomet bandžiau neutralizuoti tautiškumą. Tam labai padėjo rašymas anglų kalba, kuris leido atsiriboti, palaikyti atstumą. Manau, kad lietuviškame identitete yra labai daug konfliktų, kurie skaldo, tačiau tuo pačiu metu ir jungia”, - pasakojo daktaras L. Briedis.
Istorinės perspektyvos svarba identiteto formavimosi procese, pabrėžiama abiejų kalbėtojų, suponuoja galimybę save asimiliuoti su daugiau nei viena tapatybe. Pašnekovai tikino, kad į sąvokas negalime įtraukti procentų, negalime pasakyti, kiek lietuvio, kolumbiečio ar kanadiečio yra asmenyje – tai jis supranta savyje ir išreiškia dalyvaudamas kultūroje.
„Lietuvybe reikia išmokti mėgautis, dalintis ir praktikuoti, bet visų pirma, reikia išsilaižyti gyvenimo žaizdas. Mes turime priimti kiekvieną tokį, koks jis yra – su sava istorija”, – antrino J. Didžiulis.
Renginio metu taip pat buvo galimybė daugiau sužinoti apie Britų Literatūros Vertimų Centro (British Centre for Literary Translation) siūlomą galimybę visiems lietuviams, kalbantiems angliškai laisvai nuo ankstyvos vaikystės versti knygas. Siekdami išugdyti kūrybingus ir stiliui jautrius vertėjus, BCLT skiria stipendija padengsiančią mokslo išlaidas, norintiems save realizuoti verčiant lietuvišką literatūrą į anglų kalbą (http://www.bclt.org.uk/summer-school).
Renginį vainikavo tradicinės OUT Lithuania kontaktų mezgimo dūzgės, o kitą rytą visus pasitiko neformalūs pusryčiai su J. Didžiuliu diskutuojant apie kūrybą be sienų ir OUT Lithuania Akademijos atidarymas.
„Norime parodyti, kokių įdomių lietuvių yra pasaulyje, ir kokius puikius dalykus jie daro. Mums svarbi išeivijos savirealizacija skirtingose kultūrose", - teigė viena OUT Lithuania organizatorė Austėja Stancikienė.
OUT Lithuania – tai erdvė lietuvių idėjoms, vieta kur jos gimsta, auga ir vėl susitinka. Globali bendruomenė susikūrė iš noro jungti ambicingus, kūrybingus ir inovatyvius lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį. Čia laužomi keliaujančių lietuvių stereotipai ir džiaugiamasi jų pasiekimais, idėjomis ir projektais.
Šiuo metu OUT Lithuania veikia Londone, Edinburge ir Berlyne – ateik susitikti!
