Viena garsi britų komikė šūktelėjo: „Parodykite man nors vieną vyrą, kuris į moters kelnes deda ranką ieškodamas bibliotekos kortelės!“ Išgirdau jos pasakymą tuomet, kai interneto pažinčių skyrelyje visi vyrai, lyg susitarę, tarp patraukliausių moters bruožų įvardijo protą, sumanumą, išmanymą.  
 
Prisiminiau, kaip šoktelėjau į pirmą vietą tarp populiariausių tinklalapio merginų vos įdėjusi savo nuotrauką. Niekam nebuvo įdomu, jog skaitau H. Hesės, A. Baricco, Dž. Irvingo romanus, kad žaviuosi klasikine rusų literatūra ir svajoju apsilankyti senajame Paryžiaus operos teatre Palais Garnier. Niekas nebūtų susiviliojęs, jei šalia nuotraukos pridėtas užrašas informuotų, jog mano kelnėse gali rasti ne vienos, o net kelių bibliotekų korteles.  
 
Patikėjusi, kad, galbūt, vyrams vis dėlto įdomios sumanios, kūrybingos moterys, kelias dienas ir naktis dėliojau išsamią istoriją apie save. Šmaikščią, moterišką, atvirą. Prisipažinau, jog viliuosi sutikti žmogų, kuris galėtų išmesti visas maisto atsargas iš šaldytuvo ir ten saugoti sniego senį. Pasvajojau, kaip būtų gera dviese mėnesį praleisti Sibiro eksprese ieškant sniego šioje tirpstančioje žemėje. Pasvaičiojau apie vakarus džiazo klubuose ir prie žvakių skaitomus eilėraščius. Kad neatrodyčiau nuobodžia moksliuke dar pridėjau, kad patinka bučiuotis lietuje. „Nors tinka ir dušas“, - pridėjau šypsenėlę.   
 
Kitą dieną pasitikinčiai atsidariau e-paštą: juk aš, žavi ir protinga, turėčiau sulaukti krūvos gerbėjų laiškų. Negalėjau patikėti, kad visiškai dingau iš populiariausiųjų 20-tuko. Pirmoje vietoje puikavosi blizgančiomis kojinėmis ir super trumpu sijonu pasipuošusi šviesiaplaukė ukrainietė. „Man daug nereikia. Aš tik pasiklydusi paukštė ieškanti narvelio. Neprieštaraučiau, jei būtų auksinis. Dovanos, gėlės ir kava į lovą – ir aš tavo“, - kelis kartus perskaičiau jos trumpą žinutę. 

Vulgaru ir banalu. Taip atrodė man, bet ne tūkstančiams ieškančių svajonių merginos. 

Ar tikrai trumpiausias kelias į vyro širdį – trumpa žinutė ir trumpas sijonas?