Dar niekada tokiu pašėlusiu greičiu pro šalį nebėgo laikas! Taip nemėgstu panašių aikčiojimų apie „bėgantį laiką“, tačiau pastebėjau, jog kelias dienas draugėms pasakoju ne romantiškas istorijas, o kaip niekur nespėju.
Laiko grėsmę ypač pajutau, kai atsidariusi savo ilgųjų vakarų draugą „Facebook“ą radau buvusio vaikino atnaujintas asmenines detales: SUSITUOKĘS.
Išsiskyrėme draugiškai prieš gerus šešerius metus. Kartais apsikeisdavome elektroniniais laiškais. Aš jam pasakodavau apie londonietiškas raudonas telefonų budeles, jis man – apie mėlyną lietuvišką „telekomą“. Mano fantazijos nestokojančioje galvoje kartais sužmėžuodavo neįtikėtina meilės istorija, kaip vėl iš naujo įsimylime susitikę. Gal todėl ši žinia truputį užgniaužė kvapą. Vienišos moters pavydo jausmo jaunavedžiams pagauta iš karto vaizduotėje susikūriau jo žmonos portretą: neįdomi, nyki, blanki, nuobodi. Sužinojus, kad jie susilaukė ir vaikelio, savininkiškumo jausmas nupiešė klykiančius mažylius, sujauktus kambarius, bet tvarkingą lovą.
„O, kaip smagu... Džiaugiuosi...“, - kaip robotas kartojau, kol Lukas pasakojo, kad mažylis pakeitė jo gyvenimą ir jis tapo švelnesniu, geresniu, susidėliojo prioritetus. „Tikriausiai apsikeitėme vietomis: aš tapau šalta ir bejausmė karjeristė“, - mano bandymas juokauti Lukui tikrai pasirodė šmaikštus. Juoką palydėjo jo sveikinimai, linkėjimai kuo geriausios kloties darbe.
Padėjus telefono ragelį, nušluoščiau kelias ašaras. Bet ne todėl, kad buvo gaila Luko, jo baisios žmonos, rėkiančių kūdikių. Žinau, kad taip, toli gražu, nėra. Jaučiu, kad jis tikrai laimingas ir jo moteris atrodo nuostabiai, kai paprasta suknele, be jokio makiažo žaidžia su kūdikiu. Ji gal net seksualesnė nei aš, dabar raudonai lakuojanti nagus, avinti ilgus aukštakulnius, išsikvėpinusi „Christian Dior“ nuodingais kvapais, bet žinanti, kad mano aromatiniais aliejais ištepto kūno šiąnakt niekas nelies.
Šeimyninės idilės ilgai negedėjau. Iš kelionės po Europą grįžo draugė Amelija. Tiek man, tiek jai reikia atpalaiduojančio vakaro. Su taure šampano. Ir flirto galimybėmis. Tad jau šį vakarą krisime į kurio nors Londono „lounge“ minkštą krėslą. Gražus ruduo, brangus žmogus Londone ir mergaitiški pasiplepėjimai. Atrodo panašių vakarų labai ilgėčiausi. Ir juos turiu. Prarasti nebijau: su Amelija seniai sutarėme, kad net ištekėjusios, paliksime vaikus vyrams ir bėgsime ketvirtadieninių kokteilių. Tad daugiau jokių neigiamų „žmonos“ portretų...
