Ar žinote, jog mokslininkai mūsų kartą vadina uždarų patalpų karta, o daugelio vaikų žaidimų laikas gryname ore vidutiniškai tetrunka vos 4-7 minutes? Toks gyvenimo būdas, be abejo, turi didelės įtakos mūsų savijautai ir sveikatai. Tačiau vis daugėja pavydžių, kaip gamtos intervencijos gali būti pritaikomos įvairiose srityse ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Kovo mėnesį minima Tarptautinė miškų diena Lietuvoje pasitinkama džiugiau nei įprastai – jau žinoma, kad prestižinis kongresas „Miškai ir jų poveikis sveikatai“, kasmet rengiamas vis kitoje pasaulio šalyje, šiais metais vyks mūsų šalyje! Rugsėjo 18-20 dienomis Druskininkuose laukiama miško medicinos, miškininkystės, biomedicinos, visuomenės sveikatos, psichoterapijos, klimatologijos mokslininkų bei miško terapijos praktikų ir turizmo specialistų iš viso pasaulio. Nuo kaimyninės Lenkijos kolegų, tokių kaip – profesorius, terapinės ornitologijos pradininkas ir autorius, Nobelio premijos laureatas iš Lenkijos Poznanės universiteto Piotr Tryjanowski, iki svečių iš Portugalijos, Taivano, Korėjos ar Japonijos. Kongrese dalyvaus ir vienas labiausiai patyrusių miško terapijos ekspertų, amerikietis Amos Clifford, kurio knyga apie miško terapijos taikymą netrukus bus išleista ir į lietuvių kalbą! Trijų dienų programoje – ne tik naujausių mokslinių tyrimų pristatymas, įtraukiantys pranešimai, bet ir patyriminės miško terapijos praktikos Dzūkijos miškuose.
Miško terapijos pradžia – japoniškoje miško maudynių tradicijoje
Nors miško terapija buvo intuityviai praktikuojama dar gilioje senovėje, dabar esama vis daugiau mokslinių įrodymų, patvirtinančių terapinį miško poveikį ir leidžiančių pagrįstai šias praktikas taikyti sveikatos bei švietimo srityse. Tai jau daugiau kaip 40 metų daroma Japonijoje, ne be reikalo ši šalis laikoma miško terapijos pradininke. Čia išpopuliarėjo miško maudynių (japoniškai Shinrin-yoku ) praktikos, sukuriant nacionalinę miško maudynių sveikatos programą. Visoje Japonijoje taip pat veikia miško terapijos bazės, o miško maudynių poveikis tiriamas miško medicinos universitetuose.
Miško terapijos integracija į švietimą - būdas išugdyti buvimo gamtoje įprotį
Kaip atkurti prigimtinį suaugusiųjų ryšį su gamta? O, dar svarbiau – kaip užtikrinti, kad šis ryšys būtų stiprinamas ir ugdomas nuo pat mažens? Šiuos klausimus aktyviai sprendžia Austrija ir Čekija, kur miško terapija įtraukta į vaikų ugdymą – čia kartą į savaitę darželiuose ir mokyklose vaikai turi miško užsiėmimus su specialiai tam paruoštais miško pedagogais ir miško terapeutais. Tokiu būdu siekiama, jog kuo dažnesnis buvimas gamtoje taptų natūraliu įpročiu. Daugelis tyrimų rodo, kad vaikai, kurie aktyviai dalyvauja miško terapijoje ir dažnai būna gamtoje, turi stipresnę imuninę sistemą, mažiau linkę į lėtines ligas ir turi geresnius sveikatos rodiklius. Vos 20 minučių gamtoje pagerina koncentraciją ir sumažina vaikų ADHD, taip pat gerina pažintines funkcijas ir atmintį. Integruojant miško terapiją į švietimo sistemą, ne tik skatinamas buvimas gamtoje dabar, bet ir formuojamas ilgalaikis įprotis ir supratimas apie aplinką. Vaikai , kurie auga turėdami nuolatinį ryšį su gamta , ne tik tampa sveikesni, bet ir tampa atsakingi už savo aplinką ir jos saugojimą.
Miško terapija ir valstybinė politika neatsiejamos siekiant esminių pokyčių
Pietų Korėja yra pavyzdys, skatinantis siekti miško terapijos ir gamtos intervencijų pritaikymo visose žmogaus gyvenimo tarpsniuose, o šios šalies Vyriausybės programoje net dominuoja šūkis „ Nuo lopšio iki kapo: gyvenimas su miškais”. Šioje šalyje taip pat veikia daugiau negu šimas valstybinių miško darželių. Tuo tarpų Vokietija plačiai taiko gydančių miškų akreditavimo sistemą – tai paskatino atsirasti pirmiesiems miškams, kurie oficialiai paskelbti gydomaisiais. O, štai Ispanijoje prie visuotinės idėjos skatinti buvimą gamtoje jungiasi čia veikiančios draudimų kompanijos – paplito praktika, kuomet klientai moka mažesnį sveikatos draudimą, jei lankosi miško terapijos seansuose.
Lietuva iš naujo atranda ryšį su gamta, miško gidai kviečia į miško terapijos sesijas
Gamtos terapija pamažu populiarėja ir mūsų šalyje. Atsiranda tam skirta literatūra,vis daugiau žmonių susidomi ir atranda miško terapiją kaip prasmingą veiklą, kviečia į grupinius užsiėmimus. Augant žinių ir kuo geresnių praktinių įgūdžių poreikiui, neseniai Lietuvoje pradėta organizuoti ir miško terapijos specialistų rengimą. Lietuvos sveikatos mokslų universitete sukurta speciali podiplominių studijų programa, kurią šiais metais baigs jau antroji miškų gidų ir terapeutų laida.
„Reikia pripažinti, kad išlikę natūralūs mūsų šalies miškai suteikia Lietuvai galimybę užimti išskirtines pozicijas plėtojant gamtos terapiją. Pasaulinė praktika rodo mums tinkamą kryptį, tad dabar yra pats geriausias laikas kalbėti tiek apie miško terapijos galimas integracijas, tiek apskritai apie kitokį požiūrį į miškus, nemedieninės ekonomikos naudą ir galimybes. Visus geriausius pavyzdžius, iš kurių galime mokytis, neabejotinai turėsime artėjančiame miškų kongrese,“ – įsitikinę Lietuvoje vyksiančio kongreso organizatoriai.
Tarptautinį kongresą “Miškai ir jų poveikis sveikatai” Lietuvoje organizuoja tarptautinė miškų terapijos draugija ir asociacija “Gyvo Žalio” kartu su partneriais: Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, Lietuvos kurortų asociacija, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija, Miško terapijos ir edukacijos centru, Lietuvos gamtos terapijos asociacija bei Fitoterapijos sąjunga.
