Vasario 17-ąją Birminghamo universiteto lietuvių bendruomenė kartu su kituose JK universitetuose studijuojančiais lietuviais paminėjo Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį šventinėje konferencijoje tema „Dešimtmečio vizija Lietuvai“. Tarp konferencijos pranešėjų – Lietuvos ambasadorius JK Renatas Norkus, „Kurk Lietuvai“ programos vadovė Agila Barzdienė, dailininkas, filosofas bei Seimo narys Arūnas Gelūnas, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius bei Švietimo informacinių technologijų centro direktorius – Vainas Brazdeikis. Renginį vedė Birminghamo universiteto studentų bendruomenės viceprezidentas Liudas Karalius.
R. Norkus konferencijos dalyvius supažindino su LR saugumo ir užsienio politikos gairėmis: pasak jo, pagrindinis pastarųjų kelių dešimtmečių užsienio politikos uždavinys buvo užtikrinti Lietuvos narystę tarptautinėse organizacijose. Šiandien, užsitarnavus geopolitinį pripažinimą, pagrindinė užduotis – išlikti aktyviais ES bei NATO nariais, plėsti įtaką jose bei stiprinti dvišalius santykius su svarbiausiais sąjungininkais. Ambasadorius pripažino, jog pagrindinis Lietuvos strateginis partneris – JAV, o gerų santykių su šia valstybe palaikymas yra vienas esminių diplomatinių uždavinių ateinančiam dešimtmečiui. Pabrėžta santykių su diaspora puoselėjimo svarba kaip galinti atnešti didžiulės naudos valstybės vystymuisi.
Pranešime apie Lietuvos verslo aplinkos potencialą ir išskirtinumą A. Barzdienė teigė, jog vadovaujantis objektyviais rodikliais, Lietuva yra tarp pirmaujančių pasaulyje pagal verslo indeksą. Pagrindinis tai nulemiantis faktorius - verslui palanki infrastruktūra. Kita vertus, pranešėja išsakė nuomonę, jog savivaldybių skaičius šalyje yra per aukštas bei tai, jog verslas, mokesčių mokėtojai bei patys regionai pajustų smulkios segregacijos panaikinimo naudą. Ekspertė pripažino, jog „brain-drain“ (protų nutekėjimas) yra opi problema ir darbo jėgos šalyje pradeda trūkti. Pristatyti „Investuok Lietuvoje“ projektai, siekiantys pritraukti užsienio investicijas, taip pat - programa „Kurk Lietuvai“, kviečianti tarptautinės patirties turintį jaunimą dirbti Lietuvos viešajame sektoriuje.
A. Gelūnas susirinkusiems pristatė svarbiausias pastarojo šimtmečio Lietuvos kultūrinės raidos pakopas. Tarp jų – lietuviškos miesto kultūros susikūrimas, glaudžiai susijęs su Vilniaus netektimi tarpukario laikotarpiu. Daugybės kultūrų sukurto Vilniaus „baroko” ir sąlyginai monoetninio Kauno “modernizmas” grindė pamatus šiandienos vienalytei Lietuvai. Šią mintį Seimo narys grindė tarpukario meno ir bendrosios istorijos pavyzdžiais. Seimo nario manymu, Lietuva šiuo metu išgyvena tikrą aukso amžių.
A. Pranckevičius pritarė pastarajai buvusio Kultūros ministro minčiai, teigdamas jog gyvenimas Lietuvoje yra kaip niekad saugus ir turtingas. Europos komisijos atstovas teigė, jog JK pasitraukimas iš Europos Sąjungos ne tik nesupurtė organizacijos pamatų, tačiau atvirkščiai – ją suvienijo. Tuo pat metu, JAV pasitraukimas iš Paryžiaus klimato susitarimo bei Baltųjų rūmų polinkis į protekcionistinę politiką atveria duris tapimui laisvosios rinkos lydere visame pasaulyje. Pabrėžtas progresas naujų tarptautinių prekybos sutarčių tarp ES ir svarbių pasaulyje ekonominių centrų kaip Japonijos, Australijos, Kanados sudaryme. Reaguojant į susivyravusį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel autoritetą, tikimąsi Prancūzijos vaidmens ES išaugimo. Sąjungos nares supurtę teroro aktai bei konfliktų grėsmė pasaulyje prisidėjo prie to itin sustiprėjusio bendradarbiavimo dalijantis žvalgybine informacija bei pirmą kartą planuojamų sistemingų investicijų į krašto apsaugą.
Švietimo ekspertas V. Brazdeikis pateikė Lietuvos pasiekimų švietimo srityje statistiką kitų šalių kontekste. Čia Lietuva išsiskiria bene aukščiausiu Europoje aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių procentu, tačiau buvo iškeltas probleminis klausimas, ar dėl kiekybės nenukenčia kokybė. Šią įžangą sekė V. Brazdeikio moderuojama diskusija apie Lietuvos švietimo sistemos ydas bei potencialą. Diskusijos panelę sudarė pranešėjai bei du studentų atstovai – Birminghamo universiteto lietuvių bendruomenės prezidentas Kasparas Steponavičius bei buvęs Warwicko universiteto lietuvių bendruomenės prezidentas Darius Stasiulevičius.
Žiūrovai buvo pakviesti išreikšti savo nuomonę ne tik keliant klausimus, tačiau ir atsakant į internetinę apklausą, kurios rezultatai tapo diskusijos ašimi. Tiek žiūrovai, tiek panelės dalyviai sutiko, jog būtina didinti stojamuosius balus bei mažinti studijų programų skaičių taip siekiant kilstelti aukštojo mokslo kokybę. Buvo kvestionuojama brandos egzaminų svarba stojant į aukštąsias mokyklas, lyginant su kitomis stojimo į universitetus sistemomis užsienyje, kurios atsižvelgia į metinius pažymius bei motyvacinius laiškus. Pastarieji sukėlė nuomonių išsiskyrimą vertinant jų objektyvumą ir svarbą. Kitas diskusijos akcentas – mokymo įstaigų (ypač vidurinių mokyklų) suteikiamo mokslo kokybės netolygumas tarp miesto ir regionų. Nuspręsta, jog tai – viena prioritetinių švietimo sistemos problemų, tačiau užvirė diskusija, ar verta ją spręsti švietimo įstaigas sutelkiant didesniuose regioniniuose centruose ar siekiant gaivinti mažas vietines mokyklas.
