Julija Janulaitytė, mados namų „Julia Janus“ įkūrėja
„Knygas skaitau nuo kūdikystės. Iš pradžių su močiučių, senelių, auklių pagalba. Jie skaitė - aš klausiausi. Kai pradėjau piešti, bet dar nemokėjau skaityti, knygas piešdavau (arba karalaites). Išmokusi skaityti, skaičiau dieną naktį“.
Paauglystėje eidavau į mokyklą su atversta knyga, įkišusi nosį į ją, kol neatsitrenkdavau į stulpą ar praeivį. Mokykloje slėpdavau atverstą knygą po suolu ant kelių ir, mokytojai nusisukus, rydavau akimis. Vakare, palinkėjusi labos nakties namiškiams, susirangydavau ant palangės ir skaitydavau gatvės žibintų šviesoje arba su žibintuvėliu po antklode. Vaikystėje žavėjo pasakos, paauglystėje - nuotykių romanai. Indėnai, muškietininkai, kapitonas Nemo, grafas Montekristas - nuostabiausi paauglystės herojai, juokinę ir virkdę mane labiau už realius žmones, realiame gyvenime.
Studijų metais prasidėjo specialioji literatūra apie madą, audinius, siuvimo technologijas, konstravimą ir mados marketingą. Ir dabar man tai viena iš įdomiausių sričių. Šiuo metu skaitau Jay Calderin „Form, Fit, Fashion“. Tai knyga labiau skirta studentams, pirkau ją norėdama turėti savo profesionalioje bibliotekoje ir pasiūlyti pas mane ateinantiems pasimokyti ir padirbėti praktikantams, tačiau naudingų dalykų randu ir sau.
Kadangi vienu metu skaitau kelias knygas, tai prie lovos jų irgi guli ne viena. Be anksčiau paminėtos Jay Calderin knygos, dar eilės laukia „Chanel N 5 paslaptis“. Tik pradėjau.
Šiuo metu baigiu skaityti knygą apie Rumunijos vokiečius, paprastus miestelio gyventojus, 1945 metais sovietų ištremtus į Sibirą, vien todėl, kad jie buvo vokiečiai - automatiškai kalti dėl hitlerinės Vokietijos nusikaltimų pieš Sovietų sąjungą. Apie žvėrį žmoguje, gimstantį mirties nuo bado akivaizdoje, apie moralines vertybes ir sistemingą žmogiškojo orumo naikinimą. Verta perskaityti, kad suvokti, jog jokios krizės dar nėra ir negali būti. Kad plepalai apie pasaulinę krizę yra burbulas, politikų išpūstas savo tuščiagarbiškumui tenkinti. Tai, kaip mes gyvename, tėra menkutė turbulencija, palyginus su pasauliniu karu, hitlerizmu ir stalinizmu, apakinusiu žmones praeito amžiaus pradžioje.
Kostiuminės dramos žanras - mano silpnybė. Kostiuminėmis dramomis vadinu knygas apie viduramžius, renesansą, baroką, kur nuostabiame istoriniame fone vystoma meilės istorija. Viena iš labiausiai sužavėjusi tokio žanro knyga, išleista paskutiniu metu, be abejonės yra Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ (1 ir 2 tomai) . Ką tik baigiau skaityti Jeanne Bourin „Damų Kambarys“. Neblogas romanas. Deja, jo nepalyginsi su „Silva Rerum“. Didžiulis skirtumas pastarojo naudai. Labai norėčiau pamatyti filmą pagal Kristinos knygą. Jau įsivaizduoju aplinką ir kostiumus.
