Gegužės 13, 2016
Sekmadienio pasivaikščiojimai. Hare Krišna šventykla Watford’e - Beatles muzikanto dovanota ramybės oazė
Londonietė

Apie savo santykį su Dievu daug nerašysiu, nes tų santykių nelabai ir yra. Nežinau, ar sugebėčiau atgailaudama už nuodėmes be klaidų sukalbėti kažkada pirmajai komunijai iškaltus Sveika Marija ar Tėve Mūsų.

Ne Dievo ir ne išsigelbėjimo ieškojom ir vieną sekmadienį. Nuvažiavom į Bhaktivedanta Manor Hare Krishna šventyklą pa-si-vaik-ščioti draugų pasiūlymu. Draugai auginantys vaikus, tad vardan ramybės ir santarvės jie kartais atsiduria tokiose vietose, kur net neįsivaizduojam, kad egzistuoja.

Visi žinom legendinius The Beatles. O ar žinot, kas sieja šią šventyklą ir grupės narį George Harrison? Būtent jis šią šventyklą padovanojo ISKCON (International Society for Krishna Consciousness) organizacijai, trumpiau žinomai kaip Hare Krishna.

Tad Beatles fanai be Abbey Road gatvėje esančios perėjos, kur norint nusifotografuoti kartais reikia laukti eilėje ir dar melstis, kad nenudaužtų automobilis, turi būtinai aplankyti ir šią šventyklą, nes tai didelė grupės istorijos dalis. Sužinosit įdomių ir negirdėtų detalių: Beatles muzikantai, kad ir kokia pasauline šlove mėgavosi, ir jie žmonės, ieškojo laimės ir ramybės. Kaip šiandien madinga keliauti į Indiją ir laukti kol atsivers čakros, taip 1967 metais, visa Beatles trupė patraukė į Rishikesh pasisemti dieviškos energijos. Šešiasdešimtaisiais Indija tikriausiai buvo dar madingesnė nei šiandien - viskas kas indiška buvo laikoma nuostabu, šventa ir dieviška.

G.Harrison ir grįžęs į Londoną nenutraukė ryšių su Indijoje atrasta Krishna filosofija. Pasakojama, kad kelionėje automobiliu nuo Prancūzijos iki Portugalijios George'as ir John'as be perstojo 17 valandų giedojo Hare Krishna mantras.

ISKCON judėjimas augo visame pasaulyje ir Londone iki tol netoli Britų muziejaus buvusi Krishna šventykla pasidarė per ankšta. Tuomet Georg'as tarė lemtingą sakinį Krishna bendruomenei: 'išsirinkite erdvę, netoli Londono esančią naują vietą'.

G.Harrison Krishna bendruomenei dovanotą Bhaktivedanta Manor Hare Krishna šventyklą šiandien gali aplankyti visi: pasivaikščioti po dailiai sutvarkytus sodus ar užsukti vidun. Nematėm šunų nei kačių, tad jei neturite karvės gyvūnus geriau palikti namie. Vieta šventa, tad pasipuoškite padorumo ribose. Bet šiaip čia niekas jūsų neklaus, ko atkeliavote, ko norite, nebent jei maklinėsitės aplinkui ir atrodysite, kad kažko nerandate – pasiūlys pagalbą. Kad ir kokios tautybės, rasės, lyties bebūtumėt jus pakvies šventyklos vidun, vienintelis prašymas – nusiauti batus. Šventykloje gaminamo vegetariško maisto taip pat galėsite paragauti. Jūsų neprašys sumokėti už ekskursiją ar maistą. Jūsų reikalas - galit įmesti svarą kitą į viename iš maldos kambarių stovinčią aukų dėžutę ar paaukoti internetu. Šventykla aukas priima ir maisto produktais. Tik jų tinklapyje mandagiai užsimenama, kad chapati miltų jau gal ir neneškite, ačiū, turim per akis.

Žinoma, yra ir čia kur paišlaidauti – galite už du svarus nusipirkti žolės karvėms ir stebėti jas rupšnojančias iš jūsų rankų. Karvės - šventas gyvulis, labai prižiūrėtos ir nupenėtos. Labai norėjom nusipirkti šventyklos karvių pieno, bet buvom informuoti, kad kol kas juo neprekiaujama, tad nusipirkom varškės pyragą.

Būtinai užsukit į šią šventyklą – galbūt tiesiog pasivaikščioti, paspoksoti į viską kaip į turistinius objektus. O galbūt čia atrasite tai, ko ieškote. Čia niekas iš jūsų nesišaipys jei esate veganas ir niekas nepamokslaus, jei mėgstate sukirsti gerą kepsnį. 

Šioje ramybės oazėje, mes, streso ir nuolatinio bėgimo lydimi londoniečiai, susitikome lietuvaitę Urtę. Mes ją vadinom Urte, bet šventykloje ji šaukiama Yaśoda Charan vardu. Yaśodā (tariama jašoda) yra Krišnos mamos vardas, o Caran (tariama Čiaran), išvertus iš sanskrito, reiškia ‘pėdos’. Pažodžiui išvertus iš sanskrito kalbos Yasoda Caran reiškia - Mamos Jašodos lotosinės pėdos. Net Holivudo žvaigždžių vaikai tokių vardų neturi. Tai Urtės dvasinis vardas, kurį ji gavo iš dvasinio mokytojo.

Yaśoda Charan (Urtė). Urtės svajonė - pakeliauti po Indijos švenčiausias vietas su savo dvasiniu mokytoju Sankaršan das Adhikari (A.C. Bhaktivedanta Svamio Šrilos Prabhupados mokiniu) ir išmokti iš jo dar daugiau apie bhakti jogą ir jos praktikos subtilybes. O vėliau visas šias žinias ir patirtį panaudoti savo darbe, kasdienybėje ir padedant žmonėms, kurie savo gyvenime stokoja laimės, harmonijos ir sveikatos. Yaśoda Charan (Urtė). Urtės svajonė - pakeliauti po Indijos švenčiausias vietas su savo dvasiniu mokytoju Sankaršan das Adhikari (A.C. Bhaktivedanta Svamio Šrilos Prabhupados mokiniu) ir išmokti iš jo dar daugiau apie bhakti jogą ir jos praktikos subtilybes. O vėliau visas šias žinias ir patirtį panaudoti savo darbe, kasdienybėje ir padedant žmonėms, kurie savo gyvenime stokoja laimės, harmonijos ir sveikatos.

Krishnos sąmonės judėjimas (arba kaip Lietuvoje įprasta vadinti Krišnaizmas) arba Hare Krišna 26-erių lietuvę sudomino jau prieš daugiau nei dešimt metų. "Tuo metu iškildavo vis daugiau klausimų apie gyvenimo tikslą, prasmę, patį gyvenimą ir Dievą. Nors nuo vaikystės praktikavau krikščionybę, neradau tame visų ieškomų atsakymų arba tie atsakymai būdavo nepilni ir ne visada įtikinami. Norėjau gyventi gyvenimą, kuris būtų prasmingas, man buvo svarbu suvokti ryšį su Dievu ir kitomis gyvosiomis būtybėmis. Dievo įsakymą 'nežudyk' priėmiau tiesiogiai - nenorėjau valgyti nužudytų gyvūnų, todėl tapau vegetare ir ieškodama bendraminčių atradau Hare Krishna šventyklą Kaune. Užeidavau ten paragauti sekmadieninių vegetariškų vaišių, paklausyti įdomios ir širdį džiuginančios muzikos ir giesmių", - pasakoja ji.

Po kelių metų Urtė iš esmės susidomėjo Hare Krishna filosofija, perskaitė keletą šio judėjimo įsteigėjo vakaruose Jo malonės A.C. Bhaktivedanta Svami Srilos Prabhupados knygų. Tose knygose ji ir rado atsakymus į seniai rūpėjusius klausimus. Jose buvo dėstomas mokslas apie sielą, sielos amžiną ryšį su Dievu ir kaip tą ryšį galima atkurti per meilės tarnystę Dievui. Ji mokėsi, ėmė suprasti, kodėl Hare Krisna pasekėjai rengiasi būtent taip, kodėl dainuoja senovines mantras ir šoka,  kitas keistenybes, kurių iki tol nesuprasdavo.

“Visa tai turėjo prasmę, buvo paremta mokslu kaip pažinti Dievą ir atkurti meilės santykius su juo, - toliau pasakoja Urtė. - Laikui bėgant pati pradėjau praktikuoti šį dvasingą mokslą, kurio negalėčiau pavadinti tik religija. Tai veikiau sielos religija, kuri yra nepriklausoma nuo laikinų sampratų kaip lietuvis, anglas ar indas, vyras, moteris, jaunas ar senas, netgi krikščionis, musulmonas ar žydas. Kiekvienas žmogus, kuriam rūpi jo santykis su Dievu gali studijuoti šį senovini ir autentišką Krišnos sąmonės arba bhakti jogos mokslą ir tapti netgi geresniu krikščioniu, musulmonu ar žydu. Taigi, nesakyčiau, kad pakeičiau savo religiją, tiesiog pradėjau dar nuosekliau ir giliau draugauti su Dievu. Juk Dievas vienas, o kelių pas jį daug. Kaip saulė tik viena, bet kiekvienoje šalyje ji vadinama skirtingu vardu".

Kas Urtei suteikia daugiausiai laimės? “Mane daro laiminga, kai galiu gyventi harmonijoje su Dievu ir jo kūrinija, kai galiu panaudoti savo talentus, patirtį tarnystėje Dievui ir žmonėms. Labai mėgstu keliauti, būti gamtoje, gaminti vegetariškus patiekalus, kurti gražius dalykus ir rūpintis žmonių sveikata. Planuoju neužilgo pradėti praktikuoti akupunktūrą, kurios mokausi viename Londono universitetų, o taip pat savo pacientus ir kitus mokyti jogos ir kaip gyventi harmonijoje su aplinka ir Dievu. Ir būti sveikais tiek išorėje, tiek viduje.”

Mums buvo labai smalsu, ką reiškia ant Urtės kaktos išraižytas ženklas. “Tai tilaka. Trumpai kalbant, pats ženklas yra piešiamas dažniausiai iš švento molio pažymint, kad 'mano kūnas yra Dievo šventykla' , tai lyg priminimas sau ir kitiems”, - paaiškina lietuvė.

Urtės svajonė - pakeliauti po Indijos švenčiausias vietas su savo dvasiniu mokytoju Sankaršan das Adhikari (A.C. Bhaktivedanta Svamio Šrilos Prabhupados mokiniu) ir išmokti iš jo dar daugiau apie bhakti jogą ir jos praktikos subtilybes. O vėliau visas šias žinias ir patirtį panaudoti savo darbe, kasdienybėje ir padedant žmonėms, kurie savo gyvenime stokoja laimės, harmonijos ir sveikatos.

“Planuoju užbaigti Kinų medicinos: akupunktūros bakalauro studijas Londone Westminsterio universitete, taip pat šią vasarą planuoju dalyvauti Šivanandos jogos mokyklos jogos mokytojų ruošimo kursuose. Kitais metais norėčiau pakeliauti, įtvirtinti turimas žinias akupunktūros ir jogos srityse mokantis iš specialistų, o galbūt jau kitąmet įsidarbinti viename iš natūralios medicinos centrų ar įsteigti savo. Dar nesu tikra ar liksiu gyventi Anglijoje, ar grįšiu į Lietuvą, bet tikiu, kad svarbiausia būti ten, kur esi reikalinga ir laikas  parodys, kuriame pasaulio kampelyje esu reikalingiausia. Jaučiuosi laiminga čia ir dabar, todėl didelių planų į tolimą ateitį nekuriu”, - ramiai mintis dėsto Yaśoda Charan.

Tiesa, Urtė patikino, kad nors šventykloje ją matėme pasipuošusią sariu, kasdienybėje ją galima sutikti ir su džinsais. Krišnaistai - žmonės kaip ir visi.

Pabaigai – raudonuoti privertes nutikimas. Užsukome į šventyklos vidų, užėjome į maldų kambarį tvarkymosi metu. Mums mandagiai paaiškino, kad ateiti galime po 10 minučių. "O kada ateis Krishna?" - pati nesuprantu kaip tokia nesąmonė išsprūdo iš burnos. Draugai krizeno, kad čia tas pats kas bažnyčioje paklausti, kada ateis Jėzus Kristus. Gal kaltas ankstyvas rytas. Bet matyt praskaidrinau dieną ne tik draugams, bet ir baltamarškiniui, charismatiškam krišnaitui. "Jis jau čia, su mumis ir tarp mūsų", - entuziastingai išskėtė rankas ir nusišypsojo jis. Amen.

Gražus tikėjimas - kaip graži kokia nors svetimos kalbos daina: nebūtinai supranti apie ką dainuojama, bet klausaisi ir gera.

Now, I really want to see you (hare rama)
Really want to be with you (hare rama)
Really want to see you Lord (aaah)
But it takes so long, my Lord (hallelujah)

{ George Harrison & The Beatles, “My Sweet Lord”}

Šį šeštadienį, gegužės 14 dieną puiki proga aplankyti šią šventyklą ir jos teritoriją: čia vyks lietuvių organizuojama ekskursija Bhaktivedanta Manor'e ir popietė KiTaip.

Ekskursijos metu pamatysime Gošalą - karvių namus, vaikų mokyklėlę, keliausite Bhagavad-gitos (Dievo giesmės) keliu, grožėsitės gamta. Čia gyvenantys lietuviai papasakos apie šios šventyklos istoriją ir įkūrėją.

12.50-13.00 susitikimas prie Šventyklos.
13.00-14.30 ekskursija po Bhaktivedanta Manor teritoriją.
14.30-14.50 arbata ir užkandžiai.
14.50-15.50 savanoriska tarnystė šventyklos virtuvėje / japa meditacija (mantros kartojimas ant karolių)/ laisvas laikas susipažinimui ir bendravimui.
16.00-17.30 Kirtanas (mantrų dainavimas, muzikinė meditacija grupėje), paskaita, diskusija.
17.30 vegetariškos vaišės.
Galima pasilikti ir vakarinėje šventyklos programoje nuo 19 val.

Renginys nemokamas. Jeigu turite klausimų, pasiūlymų kreipkitės į renginio organizatorę Yasoda Charan (Urtę): https://m.facebook.com/sat.c.ananda?ref=bookmarks

Daugiau informacijos apie panašius Londone vykstančius renginius galite rasti čia: https://m.facebook.com/sadhusangamlt/?ref=bookmarks ; https://m.facebook.com/profile.php?id=545769148928826

Šventyklos adresas:

Bhaktivedanta Manor
Dharam Marg
Hilfield lane, Aldenham
Near Watford, Herts
(for Sat-Nav use WD25 8HE)

(for post use WD25 8EZ)
www.bhaktivedantamanor.co.uk
 

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai