Spalio 14, 2013
Tūkstantis ir viena Venecija. Foto dienoraštis
Keliavo Rasma Ramoškaitė 1
Nėra geriausio laiko aplankyti Veneciją: yra tik geresnis ir blogesnis laikas. Ji man gražiausia baigiantis rugsėjui, kai dar neprasidėję įkyrūs lietūs ir gali nutverti paskutinius vasariškos saulės spindulius.  

Tiesą sakant, rugsėjis Venecijoje netgi nėra tikrasis ruduo, greičiau - aksominė vasaros pabaiga. Todėl gatvės vis dar pilnos turistų, o Didysis kanalas (Canal Grande) eismo intensyvumu prilygsta chaotiškiems Maskvos bulvarams.  

Tikrasis ruduo su drėgme, miglomis ir aqua alta (pažodinis vertimas - aukštas vanduo, kai miesto gatves trims - keturioms valandoms užlieja potvynis), į Veneciją atkeliauja po Visų Šventųjų dienos. Tik tada, kai gatvės ištuštėja nuo turistų, atsiskleidžia tikroji miesto nuotaika - pati tikriausia rudeniška melancholija. 

Visgi Venecija užkeri ir apžavi, kad ir kokiu metų laiku ten lankytumeis. Ji tokia truputį nežemiška, kaip ne iš šio pasaulio, pasislėpusi už gausiai išpuoštos kaukės. Ir nors, anot vieno mažai žinomo poeto, kartais skauda čia būti, nežinau nė vieno miesto, kuriame būtum arčiau tikrojo savęs. 

Vanduo ir šviesa

Išėjusi iš Marco Polo oro uosto, pirmiausiai užuodžiu vandens kvapą. Nepaliauju grožėtis lagūnos vandens spalva, kuri keičiasi priklausomai nuo dienos meto ir šviesos. Rytais, šviečiant saulei, ji - žalsvai mėlyno turkio, įdienojus - skaidraus akvamarino, o vakarėjant - blyškaus smaragdo spalvos.  Plaukiant, pro pravirą vandens autobuso (vaporetto) langą, ant rankų tyška žalio vandens purslai. Laivelis kelia bangas, kuriose žaidžia vis dar vasariškai šilta saulė. Nuostabi šviesa. 

Kai tolumoje išvystu Venecijos bokštus, noriu skambinti mylimiausiems žmonėms ir nusiųsti nors truputėlį akvamarininio grožio.   
Svajoju pasiklysti. Tiesiog klaidžioti gatvėmis, žiūrėti, uosti ir klausytis, sekti paskui savo širdį, kol užtiksiu kažką labai netikėto. Vakarą praleisiu prie vandens: stebėsiu praplaukiančias gondolas ir palei kanalą mingančias žuvėdras.  

Atsikeliu anksti ryte ir lėtai pusryčiauju. Nuostabus vaizdas pro langą: smaragdo spalvos vanduo, balti laivai ir bekraštis dangus. Laivui praplaukus, vandenyje lieka baltų purslų kelias.  

Vakarėjant dangus pasipuošia stebuklingais atšvaitais, lengvais ir pasteliniais - kaip Venecijos architektūros nėriniai. Negaliu liautis stebėjusis, kiek grožio geba sutilpti viename žvilgsnyje.  

Visgi tikrąją Venecijos trauką gali suprasti tik sutemus. Naktį ji nepaprastai graži. Man patinka vaikščioti siauromis gatvelėmis, žvalgytis po paslaptingai apšviestus rūmų langus ir klausytis, kaip į krantą teliuškuoja aptingęs kanalų vanduo.  Vanduo ir šviesa - man didžiausia Venecijos magija.

Kiti Venecijos stebuklai

San Marco aikštėje yra trys kultinės kavinės: Quadri, Lavena ir Florian (neįskaičiuojant Harry's Bar, kurį buvo pamėgęs E. Hemingvėjus ir vis dar mėgsta W. Allenas). Pažadėjau draugui, kad prisėsiu kurioje iš jų ir išgersiu karšto šokolado už jo prisiminimus apie Veneciją.  

Geriu kavą Florian. Čia pasimatymus turtingoms venecijietėms skirdavo Casanova, įkvėpimo ieškodavo Baironas, Dikensas, Ruso ir Getė. Bandau turistų minioje atskirti venecijiečius. Rašau atvirukus mylimiems žmonėms. Kažkas pasakojo, kad gražiausi Venecijoje atvirukai - Katedros muziejuje.  

Kava San Marco buvo bene brangiausia kava mano gyvenime. Sumokėjau aštuonis su puse euro plius papildomai už gyvą muziką. Tačiau Florian interjeras užburiantis. 

Neturiu žemėlapio, bet žinau, kad norint išvysti Canaletto paveikslų Veneciją, reikia eiti nuo Dožų rūmų (Palazzo Ducale) Riva Degli Schiavoni link Arsenalo. 

Gondolos lygiai tokios, kokias prisimenu buvus ant seno leidimo Tomo Mano romano 'Mirtis Venecijoje' viršelio. 

Šįmet pavėlavau į Regata Storica. Garsioji regata Venecijoje rengiama nuo XIII a. pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Italiją įsimylėjusi draugė sako, kad regata - žymiai įspūdingesnis renginys nei garsusis kaukių karnavalas. 

Ta pati draugė minėjo, kad negalima vaikščioti tarpe dviejų kolonų pakrantėje šalia Dožų rūmų, nes tai atneša nelaimę.  

Užėjau į kelias bažnyčias. Nežinau pavadinimų, nes vėl pamiršau žemėlapį. Vienoje bažnyčioje radau įrengtą muzikos instrumentų muziejų. Aikštėje priešais šurmuliavo antikvarinių daiktų turgus. Ieškojau garsių venecijietiškų nėrinių, tačiau man jie pasirodė neįperkami.  

Parduotuvės parduotuvėlės. Senų knygų, kaukių, 'marmurinio' popieriaus, Murano stiklo krautuvės. Pažadėjau sau įsiminti kelias. Tik kažin, ar pavyks atkartoti tų klaidžių gatvelių labirintą dar sykį.  Nuostabūs Murano stiklo šviestuvai. Vieną mačiau už tris tūkstančius penkis šimtus eurų. Kada nors būtinai nusipirksiu.  

Kasdien atrandu po naują dalelę Venecijos, tačiau suprantu, kad jos niekada visiškai nepažinsiu. Prisimenu lietuvių grafiko Žibunto Mikšio žodžius: Venecijoje neužtenka laiko. Ji tampa tavo pirmąja, antrąja ir begaline Venecija.

Šiek tiek praktinės informacijos

Venecija - miestas, kuris gražiausiai atsiskleidžia nuo vandens. Jei nusprendėte samdytis gondolą (oficiali kaina apie 50 svarų už pusvalandį), būtinai prašykite, kad gondolierius išsuktų iš Canal Grande ir aprodytų tyliąsias šonines gatveles - kanalus. 

Didžiojo kanalo 'palazzo' puikiausiai apžiūrėsite ir nuo 'vaporetto' denio: Nr. 1 plaukia iš Piazzale Roma iki Lido. Jei jums pasiseks ir gausite vietą vandens autobuso denio priekyje, pakeliui netrukdomi apžiūrėsite didelę dalį Venecijos įžymybių palei Kanalą: Ca' d'Oro - ('aukso namai' arba Palazzo Santa Sofia, kurie garsėjo gausiomis paauksuotomis fasado dekoracijomis), Rialto Mercato (Rialto turgus, kur galite nusipirkti puikiausios šviežios žuvies, daržovių ir vaisių vakarienei 'al fresco'; kainos žemesnės nei parduotuvėse), Rialto (nuo seno - komercinis ir finansinis Venecijos centras, garsėjantis savo turgumi ir kultiniu Rialto tiltu; šoninėse gatvelėse aplink Rialto tiltą yra nemažai šaunių vyninių ir mažų restoranėlių), Sant' Angelo Palazzo, Ca' Rezzonico (dar vieni 'nėriniuoti' rūmai, kuriuose šiandien įsikūręs puikus 18 a. Venecijos meno muziejus), Accademia (šioje galerijoje sukaupti visų garsiausių Venecijoje gyvenusių ir kūrusių dailininkų darbai; čia išvysite tokių įžymybių kaip Titian'as, Tintoretto, Giorgione, Carpaccio šedevrus), San Zaccaria (bažnyčia, kurioje tariamai palaidotas Šv. Jonas Krikštytojas; jos viduje rasite Tintoretto, Tiepolo, Van Dyck'o paveikslų) ir Arsenale (senoji Venecijos laivų statykla, Venecijos laivyno ir senosios Venecijos Respublikos šlovės 'lopšys'). 

Mano patirtis Venecijoje – 'vaporetto' visuomet išplaukia prieš pat nosį, tad rekomenduotina stotelėje laukti prieš geras 10 min. iki numatomo išplaukimo laiko.
Venecijoje nėra automobilių, todėl, jei nesinaudosite vandens transportu, neišvengiamai teks daug vaikščioti. Castello, Dorsoduro, Giudecca, Il Ghetto rajonai turistų lankomi rečiau, todėl čia turite daugiau galimybių pamatyti, kaip gyvena vietiniai miestiečiai. Čia rasite tylias gatveles, nukabinėtas skalbiniais, jaukius skverus su marmuro šulinukais viduryje (vienas mielesnių kampelių - Campo Santa Maria Formosa) ir garsiuosius bacaros (kažkas panašaus į gastro pub'us Anglijoje), kuriuose patys venecijiečiai mėgaujasi šviežia žuvimi ir jūros gėrybėmis. Būtinai pabandykite Spaghetti Al Nero di Seppia (spagečių su sepijos rašalu). Neišsigąskite juodos makaronų spalvos, tai - nepakartojamo skonio Venecijos virtuvės delikatesas. 

Gražus Venecijos vaizdas atsiveria iš 98 m. aukščio Šv. Marko varpinės bokšto. Jei Venecijoje lankotės pirmąjį kartą, labai rekomenduoju - salelių, ant kurių išsidėsčiusi Venecija, ir lagūnos panorama padės susidaryti įspūdį apie miesto struktūrą ir geriau orientuotis. Dėmesio - kopiant į bokšto viršūnę teks įveikti 323 (magiškas skaičius, vienodai skaitomas iš abiejų pusių) laiptelius. 

Bažnyčios ir muziejai Venecijoje (ypač ne sezono metu) atviri tik kelias valandas per dieną, todėl būtina iš anksto pasitikrinti lankymo valandas. Man patiko Museo della Musica (Muzikos muziejus), Peggy Guggenheim kolekcija, įsikūrusi Palazzo Venier dei Leoni, Museo Fortuny (tradicinis venecijetiškas interjeras) ir meno šedevrais garsėjanti Akademija.

Venecijoje viešbučiai itin brangūs. Vidutinė kambario kaina yra apie 200 eurų, todėl ieškantiems pigios nakvynės patariame apsistoti netoli Venecijos esančiame Mestre mieste, kurį iš Venecijos nesunkiai pasieksite traukiniu. 

Galutinė kelionės kaina priklausys nuo sezono. Geriausius pasiūlymus planuojamai jūsų kelionei rasite į Google ar kitą paieškos sistemą įvedę tokias frazes kaip 'travel from London to Venice', best hotel deals in Venice' ar panašiai.

Apsistoti garsiausiuose (ir brangiausiuose) Venecijos viešbučiuose Gritti, Danieli ar Cipriani gali sau leisti ne kiekvienas. Tačiau šiuose puikiuose, prabanga alsuojančiuose rūmuose įsikūrusių viešbučių restoranai ir barai atviri kiekvienam. Gritti viešbučio Bar Longhi garsėja savo veidrodžiais ir paveikslais, o iš Club del Doge restorano terasos atsiveria puikūs Kanalo vaizdai. Prestižinio Danieli viešbučio stogo terasos restoranas Terrazza Danieli siūlo vieną išskirtiniausių Venecijos peizažų - iš čia anksčiau Venecijos didikai stebėdavo atvykstant pirklių laivus iš Rytų.

Garsiojo Venecijos stiklo dirbinius geriausiai pirkti Murano saloje, kur nuo seno įsikūrusios šio stiklo dirbtuvės; tradicinių venecijietiškų nėrinių ieškokite Burano saloje. Ten gerokai pigiau nei pačioje Venecijoje ir įvairesnis pasirinkimas. Jei pirksite kaukes, ieškokite senųjų meistrų krautuvių (pavyzdžiui, Ca'Macana ar Mondonovo Maschere), antraip už kelias dešimtis eurų gausite tik kinietišką kopiją. Verta įsigyti ir gražiojo Venecijos popieriaus. Vietinis delikatesas - saldžios iš vaisų pagamintos garstyčios (mostarda), kurių galima gauti krautuvėlėse aplink Rialto. 



Raktažodžiai: VažiuojamkelionėsVenecija

Straipsnio komentarai

  • Buvau Venecijoj pries savaite. 3 dienoms. Po dienos norejau važiuot namo. Per turistus tos Venecijos nesimato! Nerasi kampelio, kur galetum romantiškai pabūti vienas su savo partneriu, visur spustys. Rusu kalba girdėjau taip pat dažnai, kaip ir italų. Gondolos kaina pusvalandziui dabar jau 80 euru, o vakare pakyla iki 100 euru. Restoranai orientuoti i turistus, kurie niekada vis tiek negryztu, tad kainos išpūstos, maistas baisus. Trumpiau, neradau aš tos nuostabios Venecijos Venecijoj. I Frorencija geriau vaziuokit.
    1. Daisy // Rugpjūčio 29, 2014 // 09:45
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Buvau Venecijoj pries savaite. 3 dienoms. Po dienos norejau važiuot namo. Per turistus tos Venecijos nesimato! Nerasi kampelio, kur galetum romantiškai pabūti vienas su savo partneriu, visur spustys. Rusu kalba girdėjau taip pat dažnai, kaip ir italų. Gondolos kaina pusvalandziui dabar jau 80 euru, o vakare pakyla iki 100 euru. Restoranai orientuoti i turistus, kurie niekada vis tiek negryztu, tad kainos išpūstos, maistas baisus. Trumpiau, neradau aš tos nuostabios Venecijos Venecijoj. I Frorencija geriau vaziuokit.
    1. Daisy // Rugpjūčio 29, 2014 // 09:45
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
Tokių komentarų nerasta
  • Buvau Venecijoj pries savaite. 3 dienoms. Po dienos norejau važiuot namo. Per turistus tos Venecijos nesimato! Nerasi kampelio, kur galetum romantiškai pabūti vienas su savo partneriu, visur spustys. Rusu kalba girdėjau taip pat dažnai, kaip ir italų. Gondolos kaina pusvalandziui dabar jau 80 euru, o vakare pakyla iki 100 euru. Restoranai orientuoti i turistus, kurie niekada vis tiek negryztu, tad kainos išpūstos, maistas baisus. Trumpiau, neradau aš tos nuostabios Venecijos Venecijoj. I Frorencija geriau vaziuokit.
    1. Daisy // Rugpjūčio 29, 2014 // 09:45
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti