Sausio 18, 2012
Tropinė žaidimų aikštelė drąsiems
GABIJA GRUŠAITĖ, 1
© G. Grušaitės foto
Jei kada girdėjote apie Sumatrą, tai tikriausiai per naujienas – žemės drebėjimas, tsunamis, ugnikalnio išsiveržimas – visos įmanomos stichinės nelaimės šluoja salos pakrantes ir paviršių. Turistiniuose giduose Sumatra aprašoma kaip laukinė tropikų žemė su vešliomis džiunglėmis, knibždančiomis orangutangų, dramblių ir tigrų; vulkaniniais ežerais; pirmapradžiais gentiniais kaimeliais ir visus metus surfingui tinkamomis bangomis.  

Bet vienintelis, didžiausias Sumatros žavesys, palyginus su kaimyninėmis Pietryčių Azijos vietomis, yra tai, jog saloje turistai apsilanko labai retai, todėl gyvenimas teka savo vaga ir kiekvienas norintis gali iš arti ir intymiai apžiūrėti, koks pasaulis verda ties pusiauju, be jokio make-up'o, pagražinimų ar spalvų sutirštinimo. Sumatra yra tropikai, tokie, kokie yra iš tiesų: pavojingi, paslaptingi, vešlūs, egzotiški, žaizdoti, ir todėl beprotiškai patrauklūs.


Važiuojant čia neverta tikėtis priešistorinio rojaus, kuriame neegzistuoja internetas, telefonai ir elektra. Sumatra yra viena tankiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje, saloje gyvena kiek daugiau nei 40 milijonų gyventojų. Ir vos tik išlipus iš lėktuvo pribėgs pora vietinių, nusišypsos, šiek tiek pakalbins ir nufotografuos su savo telefonais.  

Kelionė prasideda, prieš akis atsiveria Sumatra – čia yra visko – kas rytą iš mečečių sklinda kvietimas melstis (Indonezija yra didžiausia pasaulyje musulmoniška šalis); žemės riešutų, citrinžolės, kumino, čilių prisotintas maistas; nevaldomas miškų kirtimas; nekontroliuojamas šiukšlinimas; beprotiškai žali ryžių laukai ir mediniai (labai primenantys lietuviškus) vietinių namukai.  


Buleh – rodydami pirštais šaukia vietiniai vaikai. Pažodžiui tai reiškia albinosą, slengu – baltaodį žmogų iš vakarų. Pačią pirmą dieną suvokiame keistą tiesą: sumatriečiams esame beprotiškai įdomūs, galbūt net įdomesni, nei jie mums. Kiekvienas žmogus gatvėje sveikinasi, mojuoja, prieina pakalbėti (nesvarbu, kad nesuprantame bahasa indonesia kalbos) ir nori nuotraukos kartu. Dar keistesnis Sumatros reiškinys – kiekvieną savaitgalį į turistinius miestelius būriais patraukia anglų kalbos besimokantis jaunimas. Tikslas – buleh medžioklė. Jie važiuoja (kartais ilgiau nei aštuonias valandas) vien tam, jog galėtų bent truputį pasikalbėti angliškai ir palavinti savo kalbos įgūdžius. Štai tuomet lietuviams ir prasideda tapatybės krizė – bandai aiškinti, jog esi iš Lietuvos ir tavo gimtoji kalba lietuvių, bet niekam nesvarbu, todėl galiausiai nusileidi ir šnekučiuojiesi su visais apie keturis sezonus (pats nuostabiausias dalykas sumatriečiams yra klausytis apie tai, kaip keičiasi ruduo, žiema ir pavasaris) ir vedybinius planus.  


Visi šypsosi, laikas sustoja ir net sunku prisiminti londonietišką gyvenimą. Taip, Sumatra yra tobula vieta važiuoti ieškoti sustojusio laiko ir tingiai gerti kavą. Čia galima įsigyti brangiausios pasaulyje kavos, kuri gaminama iš kačių luakų išmatų. Ar ne puikus suvenyras? Kaina už 100 gramų maždaug 20 dolerių. 

Taigi tropikai užliūliuoja – kasdien šviežios egzotiškų vaisių sultys ir begalinis veiklos pasirinkimas. Galima tingėti prie didžiausio Pietryčių Azijoje vulkaninio ežero Danau Toba arba lipti užkariauti ugnikalnių viršūnių. Jų Sumatroje galybė, pradedant tokiais, kur lengvai per pora valandų gali užlipti kiekvienas ir baigiant giliai džiunglėse pasislėpusiais gražuoliais, kuriuos pasiekti reikia devynių dienų ėjimo su gidu. Tai visiškai priklauso nuo kiekvieno asmeninio fizinio pasirengimo, bet ugnikalnių viršūnės yra pritrenkiantis reginys – krateris atrodo būtent taip kaip įsivaizduojame prisižiūrėję animacinių filmukų (tik aišku be lavos). Iš žemės veržiasi spalvotos dujos, žemyn teka karštosios srovės, ore sklando lengvas sieros kvapas, o apačioje atsiveria miestelių, kaimelių ir ryžių laukų panorama.  



Būtent čia ir susimąstai apie tai, koks intensyvus ir greitai kintantis gyvenimas tropikuose – ugnikalniai kartais išsiveržia ir tenka evakuoti daugiau nei dvidešimt tūkstančių žmonių (paskutinis vulkano išsiveržimas buvo 2010 rugpjūtį). Dažni žemės drebėjimai, potvyniai ir tsunamiai. Sumatriečiai visuomet gyvena gamtos šešėlyje, kuri suteikia kerinčio grožio kraštovaizdį, derlingą žemę ir kartu dažnai atima gyvybes. Kai kurios stichinės nelaimės atsitinka dėl žmonių kaltės. 2003 metų potvynis Bukit Lawinge, nusinešęs 200 žmonių gyvybes, kilo dėl to, jog nesaikingai kertamos džiunglės. Nelaimės pasitinkamos stoiškai – miestai vis iš naujo atstatomi ir kiekvienas gyvasis mėgaujasi gyvenimu čia ir dabar. Tačiau aplankyti Sumatrą rizika nėra didesnė, nei patekti į auto įvykį Londone.  

Sumatra nėra tiesiog atostogos (tam labiau tinka Balis), tai suvokimas, nuotykis, kelionė, kurioje bus ir beprotiškai gražių akimirkų ir nuovargio, tačiau juk būtent dėl to žmonės leidžiasi į kelią.

Apytikslės kainos 

Skrydis iš Londono: rekomenduoju AirAsia oro linijas, skrendančias į Kuala Lumpurą nuo 450 svarų už  skrydį į abi puses. Persėdimas į Penangą, Medaną arba Banda Aceh kainuos maždaug 30 svarų. 

Viešbutis  

 
5 doleriai už paprastą dvivietį kambarį su šaltu dušu. 

15 dolerių už dvivietį kambarį pridės prabangos – terasą su vaizdu į jūrą, kalnus ar krioklį, stilingą interjerą ir hamaką. 

1-3 doleriai už patiekalą. 

2 doleriai už 4 valandų kelionę autobusu. 

22 doleriai už skrydį Medanas – Banda Aceh (keliai labai prasti, rekomenduotina skristi).


Raktažodžiai: KelionėsSumatraMalaizijaGabija Grušaitė

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta