Apie tokius dalykus galima susapnuoti: galingos Atlanto vandenyno bangos talžo akmenuotą pakrantę; jūra ošia, tarsi bandydama perrėkti būrį aktorių, narpliojančių ironiškas meilės painiavas Šekspyro pjesėje ‘Dvyliktoji naktis’ (Twelfth Night). Temsta. Dangus, vanduo ir žemė pamažu susilieja į vieną juodą visumą, kurios centre - šviečianti teatro scena. Skrybėlėtas jaunuolis skambina gitara:
What is love? ‘Tis not hereafter.
Present mirth hath present laughter.
What’s to come is still unsure.
In delay there lies no plenty,
Then come kiss me, sweet and twenty.
Youth’s a stuff will not endure.
Visa tai vyksta pasaulio pakraštyje, kur baigiasi žemė ir prasideda begalybė, o horizontas nupieštas vos dvejomis spalvomis: melsvas dangus ir turkio spalvos vanduo. Tarsi Leonardo Di Caprio herojus Dominic Cobb iš kino filmo ‘Inception’ jau nebegali atskirti, kur sapnas ir iliuzijos, o kur tikrovė.
Ši vieta nėra už devynių jūrų, devynių marių ar kelių parų skrydžių. Kelionė į Žemės Kraštą (Land's End) iš Šiaurės Vakarų Londono mums užtruko apie 5 valandas automobiliu. Tiesa, jį galima pasiekti ir traukiniu iš Londono Paddington stoties, truks beveik tiek pat – 5-6 val., bilietas į abi puses kainuos apie £110. Tad susėsti į automobilį su draugų kompanija daug ekonomiškiau. Ir patogiau, nes nereikia laikytis traukinių tvarkaraščio – sėdat ir važiuojat, kur norit ir kada norit.
Land’s End, kyšulys Didžiosios Britanijos salos pietvakariuose - toliausiai į vakarus nutolusi Anglijos vieta (neskaitant smulkių salų), garsėja nuostabiais vaizdais, uolėtais krantais, kelrodžiu, kuris visuomet aplipęs turistais, trokštančiais nusifotografuoti ties ženklu, skelbiančiu atstumą iki jų gimtinės. Nemažiau mėgstama atrakcija – čia pat esantys miniatiūriniai namukai, Guliveris Liliputijoje stiliaus nuotraukoms. Jis yra Anglijoje, Kornvalyje (Cornwall), 13 km į pietvakarius nuo Penzanso (Penzance).
Taigi, Land’s End iš esmės simbolinė vieta, su fantastiškais vaizdais ir keliomis atrakcijomis.
Šiame žemės pakraštyje mane labiausiai sužavėjo Porthcurno kaimelyje, keturios mylios nuo Land’s End, įsikūręs Minack teatras. Kaip rašiau pradžioje, bent jau man tai atrodė tarsi iš sapno. Bilietas Minack teatre pažiūrėti Šekpsyro komediją kainavo £10, tačiau atmosfera neįkainojama. Vaidinimas prasidėjo 20 val., atvykome valanda anksčiau, šiek tiek teko pastovėti eilėje prie įėjimo ir netgi pavydėti, kad kiti atėjo kaip reikiant pasiruošę teatrui po atviru dangumi: nešini pledais, užkandžių krepšiais, gėrimais. Mes teturėjome lietui atsparias striukes ir didžiulius šalikus. Bet viduje galėjome nusipirkti arbatos, sumuštinių, pyragėlių. Alkoholis teatre nepardavinėjamas, tačiau atsinešti vyno, prosecco ar kitų gėrimų su savimi galima be problemų. Žodžiu, iš savo patirties pasakysiu - pasiruoškite gražiam vakarui ir neprognozuojamiems orams (mes išsisukome tik su nedidele dulksna, šiltu rugpjūčio vakaru ir pakrantę gaubiančiu rūku - itin dramatiškas efektas). Beje, pikniko krepšių prašoma nesinešti dėl vietos stygiaus, tad stenkitės viską susidėlioti kompaktiškai.
Vietos ant bilietų nerašomos, jos skiriamos įžengus į teatrą, tad vėlgi – atvykite valandą anksčiau, galbūt galėsite paraukyti nosį, jei skirta vieta nepatiks ir pasirinkti kitą. Dauguma žiūrovų sėdi ant žolės ar akmenimis grįstų suolų, tad pasirūpinkite kažkuo minkštesniu ir šiltesniu, nebent turite atsparius užpakalius.
Dar vienas triukas – mes teatrą palikome skambant paskutiniems posmams ir aplodismentams. Tiesiog buvo vėlu, tamsu, po kelionės iš Londono jautėmės šiek tiek pavargę ir nenorėjome sėdėti kamštyje, kai visi žiūrovai pajudės automobiliais link viešbučių ar namų. Teatras talpina apie 800 žmonių, Porthcurno kaimo keliai siauri, pagalvokite patys.
Į teatrą sugrįžome kitą rytą: ant Minack scenos užlipti galima bet kokiu metų laiku. Tiesa, spektaklių ir įvairių renginių sezonas vyksta nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Jei rodomas spektaklis, tądien lankymo valandos ribotos, tad planuokite keliones, visuomet užsukite į Minack teatro tinklapį, kur skelbiamos visos naujienos ir taisyklės. Jei pasiseks su orais - būtinai aplankykite Minack teatro apačioje esantį Porthcurno paplūdimį - vienas gražiausių matytų Anglijoje. Vandens spalva nereali - niekas nepatikės, kad šis turkio mėlis yra tikrų tikriausias, o ne joks Instagram filtras ar fotošopas.
Kur gali nunešti žmogaus fantazijos: pasirodo, Minack teatro idėja gimė vienos moters galvoje. Rowena Cade šeima Kornvalyje apsigyveno po Pirmojo pasaulinio karo. Pasakojama, jog darbšti mergina už £100 čia sugebėjo pastatyti namą sau ir mamai. Drauge apsigyveno ir Rowenos rašytoja sesuo su partneriu. 1929-aisiais, grupė kaimo aktorių netoliese, tiesiog ant pievos, suvaidino Šekpyro ‘Vasarvydžio nakties sapną’. Visiems taip patiko, kad vaidinimas pakartotas. Kitam trupės spektakliui Rowena Cade pasiūlė savo namų sodą, su vaizdu į jūrą. R.Cade su sodininko pagalba įrengė terasą, vietas žiūrovams. Visos medžiagos atkeliavo iš moters namų ar žemiau esančio paplūdimio. 1932-aisiais, dramatiškoje jūros apsuptyje įvyko itin sėkminga Šekspyro pjesės ‘Audra’ (The Tempest) premjera. R.Cade be paliovos, iki pat mirties, tobulino teatrą, jo aplinką, su sodininko Billy Rawlings ir kitų bičiulių pagalba. Būtent šios moters dėka Anglija šiandien turi šį nuostabų kūrinį. Minack teatras laikomas viena iš gražiausių pasaulio scenų.
Minack teatro šio vasaros sezonas – iki spalio 28 d. Durys lankytojams atveriamos nuo 9.30am. Jei tądien nevyksta spektaklis po teatrą galima pasivaikščioti iki vakaro, paskutinis įėjimas 5.30pm. Žiemos sezonas 2017/2018: nuo spalio 29 iki vasario 28 d. Minack teatras atidarytas kasdien nuo 10am. Paskutiniai lankytojai įleidžiami 3.30pm, teatras užsidaro 4.00pm. Įėjimas suaugusiems - £5, paaugliams/vaikams £2.50/50p. Daugiau: www.minack.com.
